Kauno vokiečių kultūros draugija kviečia į Tarptautinį Jaunimo vokiškos dainos,šokio ir muzikos festivalį.
Skaityti plačiau.JPG&h=120&w=240&zc=1 "Lietuvos azerbaidžaniečių nevyriausybinės organizacijos")
Tinklalapyje publikuota atnaujinta informacija apie Lietuvos azerbaidžaniečių nevyriausybines organizacijas
Skaityti plačiau
Lietuvoje vokiečiai apsigyveno dar XIII a. Klaipėdos krašte vokiečiai daugiausia gyveno miestuose. Šio metu šalyje gyvena apie 2,5 tūkst. vokiečių, dauguma – Klaipėdoje, Šilutėje, Vilniuje ir Kaune.
Lietuvoje gimė, gyveno ir kūrė ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos bei viso pasaulio kultūros, mokslo istorijoje žinomi asmenys: mokslininkas Teodoras Grotusas, rašytojas ir dramaturgas Hermanas Zudermanas, rašytojas Johanesas Bobrovskis, poetas Simonas Dachas, architektas Joachimas Gliaubicas, rašytojas Tomas Manas ir kt.
Skaityti plačiauValerijus Čekmonas (1937-2004) gimė Ukrainoje. 1964 m. baigė Rostovo prie Dono universitetą. 1965-1979 dirbo Baltarusijos mokslų akademijos Jakubo Kolaso kalbotyros institute. Nuo 1979 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, 1988-199 – Slavų filologijos katedros vedėjas. 1982 m. apsigynė filologijos mokslų daktaro disertaciją, nuo 1985 m. – profesorius.
2016 m. lapkričio 17-18 d. vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Slavai ir baltai: kalbų ir kultūrų sąveika istorijoje ir dabartyje“, skirta prof. Valerijaus Čekmono (1936-2004) 80 metų gimimo sukakčiai pažymėti.
Lapkričio 26 d. Tautinių bendrijų namuose veikė kūrybinės dirbtuvės, kurių metu Lietuvos estų draugijos sekmadieninės mokyklos auklėtiniai kartu draugijos nariais mokėsi tapyti avalynę, tapė papuošalus bei medines figūrėles. Šio meno juos mokė iš Estijos atvykusios dailininkės – amatininkės Inga ir Karina Tumanovos.
Skaityti plačiau.jpg&h=120&w=240&zc=1 "Lietuvos armėnai")
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 1400 armėnų. Pirmoji armėnų tautinė organizacija buvo įsteigta Vilniuje 1988 m. gruodį. Jai vadovavo Olegas Isajevas. Vėlesni armėnų bendrijos pirmininkai – Surenas Sergejevas ir Ruslanas Arutiunianas. Nuo 2002 m. pirmininkas – Araikas Tunianas. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje susikūrė armėnų bendrijos Kaune (pirmininkas Aleksandras Bojadžianas), Šiauliuose (pirmininkas Rafikas Kazarianas), Klaipėdoje (pirmininkas Manvelas Galstianas), Visagine (pirmininkas Barduchas Kazarianas). Kad galėtų įgyvendinti stambesnius projektus, 2003 m. šios penkios bendrijos įsteigė Lietuvos armėnų bendrijų sąjungą. Vadovauja Sąjungos taryba, kurioje yra po tris kiekvienos bendruomenės atstovus. Pirmininku išrinktas Araikas Tunianas.
Skaityti plačiauLapkričio 26 d. Tautinių bendrijų namuose vyko penktasis dažnučių festivalis. Dažnutės („častuški) – tai trumpa humoristinė rusų liaudies daina, atliekama greitu tempu. Galima išskirti kelias dažnučių temas – meilė, buitis, visuomeninė-politinė veikla ir kt.
Skaityti plačiauLapkričio 25 d. Tautinių bendrijų namuose Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“, (vadovė Almira Parmaksizoğlu, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas), pristatė savo parengtą meninę kompoziciją, kuri supažindino su Pavolgio totorių tradicine švente „Kaz omesi“ (Žąsų pešiojimo šventė).
Skaityti plačiauLapkričio 30 d. Tautinių bendrijų namuose vyko lietuvių kalbos mokymo kursų klausytojų susitikimas su Valstybinės kalbos komisijos pirmininke doc.dr. Daiva Vaišniene. Susitikimo metu buvo aptartos tolesnės valstybinės kalbos mokymo perspektyvos. Lietuvių kalbos mokymo kursų klausytojai pristatė parengtą skaidrių informaciją apie Maironį, lietuvių kalba skaitė poeto eilėraščius, dainavo Vytauto Kernagio dainas.
Skaityti plačiau
Diskusijoje „Konkurso pamokos. Tautinių mažumų integracija – pažinti ir pripažinti“, kurią organizavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kalbėjosi istorikai, ekspertai bei tautinių bendrijų atstovai.
Skaityti plačiau