Lietuvoje intensyvėjant pastangoms atkurti valstybės nepriklausomybę, Lietuvos azerbaidžianiečiai nusprendė vienytis - susiburti į draugiją. 1988 m. jie įsteigė visuomeninę organizaciją prie Lietuvos kultūros fondo, kurią pavadino „Odlar jurdu“ (liet. „Ugnies kraštas“). Nuo pat savo veiklos pradžios ši draugija dalyvavo Lietuvos tautinio atgimimo judėjime, aktyviai reiškėsi visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame valstybės gyvenime. Savo konkrečiais veiksmais ir pasisakymais draugija nevienareikšmiškai palaikė Lietuvos nepriklausomybės atgavimo siekį bei jos integravimąsi į tarptautines organizacijas.
1988 m. Lietuvos azerbaidžianiečių draugija, kartu su kitomis tautinių mažumų organizacijomis įkūrė tarpnacionalinę Koordinacijos asociaciją, aktyviai prisidėjo prie jos veiklos. „Odlar Jurdu“ nariai ėjo išvien su Lietuvos Sąjūdžiu, dalyvavo pirmuose jo suvažiavimuose. Lietuvos azerbaidžianiečiai prisidėjo prie Baltijos kelio ir referendumo dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos organizavimo. 1991 m. sausį ir rugpjūtį, SSRS pajėgų agresijos akivaizdoje jie, drauge su lietuviais ir kitų tautybių žmonėmis stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Šių tragiškų įvykių metu nukentėjo ir keli azerbaidžianiečiai - vilnietis Familas Šiukiurovas ir klaipėdietis Ilkinas Dadaševas. Jie apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais. 1991 m. sausio 19 d. Vilniaus arkikatedroje draugijos „Odlar Jurdu“ iniciatyva buvo aukotos bendros katalikų ir musulmonų mišios. Jos buvo skirtos 1990 m. sausio įvykių Baku ir 1991 m. sausio įvykių Vilniuje metu žuvusiems atminti.
.png)
Reikšmingą veiklą draugija vykdė ir po šio Lietuvos valstybei esmingai svarbaus laikotarpio. 1991 m. Lietuvos azerbaidžianiečių draugija, kartu su kitomis organizacijomis, įsteigė Lietuvos tautinių bendrijų tarybą,
1992 - 1995 m. prie draugijos veikė Azerbaidžano Respublikos atstovybė, o 1994 – 2004 m. ji prisidėjo prie Lietuvos tautinių mažumų vykdytų pilietinių akcijų, kuriose buvo reiškiama parama Lietuvos narystei Europos Sąjungoje ir NATO.
Daug Lietuvai nusipelnęs yra vienas iš Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos steigėjų ir jos pirmininkas Mahiras Gamzajevas. Jis aktyviai dalyvavo tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos veikloje, 1990 – 1992 m.
jis buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimą. 1992 m. M. Gamzajevas buvo paskirtas Azerbaidžano įgaliotu atstovu Lietuvos Respublikoje.
Viena svarbiausių jo veiklos krypčių užimant šias pareigas buvo Lietuvos ir Azerbaidžano diplomatinių santykių atkūrimas.
Jis buvo ilgametis Lietuvos tautinių bendrijų tarybos narys, 2009 – 2012 m. jos pirmininkas, o taip pat ir LR vyriausybės Tautinių mažumų reikalų koordinavimo komisijos narys.
