Lietuvos armėnai

Lietuvos Armėnai

 

Istorija

14-tajame amžiuje Kijevas ir Podolės Kamenecas buvo prijungti prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK). Dabartinės Ukrainos  miestuose ir gyvenvietėse gerokai anksčiau būta organizuotų armėnų kolonijų. Vėlesniais amžiais armėnų kolonijos susikūrė ir šiaurinėse LDK srityse, taip pat – Vilniuje. Tuo metu armėnai vertėsi žemdirbyste, amatais, prekyba. Ypač garsėjo armėnų odininkai, tymininkai, ausksakaliai, audėjai. Lietuvos Metrikoje yra užfiksuotas dokumentas, liudijantis 17 a. Vilniuje buvusią armėnų tymininkų artelę. Garsios armėnų audžiamos puošnios kontušų juostos buvo paplitusios Lietuvos ir Lenkijos Respublikoje bei toliau Europoje, jų galima pamatyti Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos muziejuose. Buvo armėnų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių diplomatinėje tarnyboje. Armėnai tarnavo kariuomenėje, dalyvavo visuose LDK kariniuose veiksmuose, taip pat ir Žalgirio mūšyje. Lietuvos didieji kunigaikščiai, pradedant Vytautu Didžiuoju, tvirtindavo Armėnų Apaštalinės bažnyčios, veikusios LDK, vyskupus. Vėliau, 17-tojo amžiaus pradžioje daugelis armėnų perėjo į katalikų tikėjimą ir tai paskatino jų greitą asimiliaciją. 19-tojo amžiaus istoriniai šaltiniai mini armėnus katalikus dar gyvenusius Vilniuje ir Lietuvoje. Nuo 20-tojo amžiaus pradžios gyventi į Lietuvą ėmė atvykti armėnų daugiausia iš Kaukazo.

 

Bendruomenės

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 1400 armėnų. Pirmoji armėnų tautinė organizacija buvo įsteigta Vilniuje 1988 m. gruodį. Jai vadovavo Olegas Isajevas. Vėlesni armėnų bendrijos pirmininkai – Surenas Sergejevas ir Ruslanas Arutiunianas. Nuo 2002 m. pirmininkas – Araikas Tunianas. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje susikūrė armėnų bendrijos Kaune (pirmininkas Aleksandras Bojadžianas), Šiauliuose (pirmininkas Rafikas Kazarianas), Klaipėdoje (pirmininkas Manvelas Galstianas), Visagine (pirmininkas Barduchas Kazarianas). Kad galėtų įgyvendinti stambesnius projektus, 2003 m. šios penkios bendrijos įsteigė Lietuvos armėnų bendrijų sąjungą. Vadovauja Sąjungos taryba, kurioje yra po tris kiekvienos bendruomenės atstovus. Pirmininku išrinktas Araikas Tunianas.

 

Nuo 1998 metų taip pat veikia Lietuvos armėnų religinė bendruomenė. Šventojo Vardano bažnyčia, priklausanti Armėnų Apaštalinės bažnyčios Naujosios Nachičevanės vyskupijai, yra Vilniuje (Juozapavičiaus g. 11a.). Jos dvasinis vadovas – kunigas Ter Chosrov Stepanian, reziduojantis Rygoje.

Kultūra

Lietuvos armėnų sąjunga aktyviai dayvauja šalies kultūriniame gyvenime. Aramo Chačaturiano – vieno garsiausių kompozitorių ne tik Armėnijoje ir visame pasaulyje – šimtmečio jubiliejaus proga buvo organizuotas koncertas, kuriame dalyvavo maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Valstybinis simfoninis orkestras. Nemirtingo armėnų literatūros šedevro “Sielvartingų giesmių knyga“, kurią sukūrė genialus viduramžių poetas Grigoras Narekaci (į lietuvių kalbą išvertė Sigitas Geda), 1000 metų sukaktis buvo paminėta Lietuvos rašytojų sąjungoje. Organizuoti renginiai armėnų abėcėles 1600 m. sukūrimo proga. O minint krikščionybės paskelbimo valstybine Armėnijos religija 1700-metį trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – bendruomenių pastangomis Kryžių kalne prie Šiaulių buvo pastatytas autentiškas armėnų chačkaras (akmeninis kryžiaus paminklas).

Lietuvos armėnų bendrijose veikia sekmadieninės mokyklos. Vilniaus sekmadieninę mokyklą lanko ne tik vaikai - ir jaunimas, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, kurie nori pagilinti savo armėnų kalbos žinias, geriau pažinti armėnų kultūrą, istoriją. Vaikų dainų ir šokių grupės aktyviai dalyvauja įvairiuose festivaliuose. Kauno armėnų bendrijos jaunimo dainų ir šokių ansamblis „Hairenik“ („Tėvynė“), mielai laukiamas svečias Lietuvoje ir užsienyje. Kasmet liepos mėnesį Klaipėdos gyventojai ir svečiai tampa senovinės armėnų tautos šventės Vardavaro ne vien žiūrovais, neretai ir dalyviais. Šią šventę organizuoja Klaipėdos armėnų bendruomenė.

Armėnų restoranai ir kavinės „Armėnija“, „Jerevanas“, „Araratas“, „Achtamar“, „Araks“ ir kt., pateikia lankytojams armėnų virtuvės valgių įvairovę. O garsiosios armėnų duonos – lavašo, kurį kepa įmonė „Kilikija“, galima rasti daugelyje parduotuvių.