1988 m. į viešąją erdvę prasiveržusi teritorinės autonomijos Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose idėja tautinėje lenkų bendrijoje nesusilaukė visuotinio palaikymo. Sovietų Sąjungos vadovybės kurstytas autonomijos judėjimas buvo pasmerktas tiek dalies šių rajonų gyventojų, tiek ir tokių asmenybių, kaip popiežiaus Jono Pauliaus II ir Lecho Valensos.

1989 m. rugsėjo 16 d. Šalčininkų rajono gyventojai, nesutinkantys su autonomijos paskelbimu, susitiko su SSRS liaudies deputataisA. Čekuoliu, M. Laurinkumi, A. Buraču, K. Motieka. Susitikimo metu buvo renkami parašai po rezoliucija dėl protesto prieš Šalčininkų rajono autonomiją.

1989 m. rugsėjo 21 d. LTSR AT Prezidiumo nutarimu Šalčininkų ir Vilniaus rajonų paskelbimas lenkų nacionaliniais teritoriniais rajonais pripažinti negaliojančiais