Lietuvos moldavų-rumunų bendrijos „Dačija“ nariaiBaltijos kelyje.

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius, Šeškinės mikrorajonas.

Nuotraukoje: pirmas iš dešinės – vienas iš bendrijos „Dačijos” steigėjų Vasile Lupu.

Bendrijos "Dačija" archyvas

1989 metų rugpjūčio 23 dieną minėdami Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai rankomis susikibo į žmonių grandinę, sujungusią Vilnių, Rygą ir Taliną. Tautinės bendrijos vieningai nusprendė prisidėti prie šios akcijos. Dalyvaudama Baltijos kelyje Tarpnacionalinė koordinacinė asociacija siekė pademonstruoti, kad lietuvius ir tautines šalies mažumas sieja bendras tikslas – atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę, o taip pat buvo norima paneigti skleidžiamą melą apie Lietuvoje besireiškiantį nepakantumą kitataučiams.

1989 metais vasario mėnesi buvo įkurta moldavu-rumunų bendrija „Dačija“. Bendrijos įkūrimą iniciavo Lika Žalakevičienė, Lučija Bartkienė, Vasilė Lupu ir Aleksandru Gyska.Vėliau prisijungė Ipolitas Lėka, Emilija Paplaitienė, Vlad Sandu, Zina Sesickienė. Bendrija jungia Lietuvoje gyvenančius išeivius iš Moldovos Respublikos ir Rumunijos. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 540 moldavai  ir 77 rumunai. Bendrijos nariai gyvena Kaune, Vilniuje, Žiežmariuose, Marijampolėje, Elektrėnuose, Kretingos rajone, Pasvalyje, Kėdainiuose. Šeimos kuriose gyvena bendrijos nariai yra mišrios, nes daugelis į Lietuvą atvykusių rumunų tuokiasi su vietinias gyventuojais. Taigi, bendrijos “Dačija” narius  galima vadinti „meilės emigrantais“.

Nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų bendrijos „Dačija“ nariai aktyviai dalyvavo Lietuvos tautinio atgimimo judėjime. 1989 metų rugpjūčio 23 dieną „Baltijos kelyje“ susikibę rankomis su lietuviais stovėjo ir bendrijos „Dačija“ nariai, o kartu su jais ir iš Moldovos atvykę Liaudies fronto atstovai.

Bendrijos „Dačija“ nariai dalyvavo 1989 metais rugsėjo 2 dieną Kalnų parke vykusiame mitinge, kurį organizavo Tarpnacionalinė koordinacinė asociacija. Šiame mitinge įvairių tautybių Lietuvos gyventojai palaikė lietuvių siekį tapti nepriklausomais. 

1989 metais kovo mėnesi, Vilniuje buvo atspausdintas antrasis laikraščio „Glasul“ (Balsas) numeris 100 000 egzempliorių tiražu. Atgimimo laikotarpiu (1988-1991m.) tai buvo pirmas Moldovos Respublikos leidinys lotynišku šriftu.

Kai Rumunijoje prasidėjo sukilimai prieš komunistinę santvarką, bendrijos „Dačija“ nariai užsakė mišias už žuvusiuos Brašov mieste 1987 metų lapkričio 15 dieną.

Mišios vyko Vilniaus Arkikatedroje 1989 m.