Valerijus Čekmonas (1937-2004) gimė Ukrainoje. 1964 m. baigė Rostovo prie Dono universitetą. 1965-1979 dirbo Baltarusijos mokslų akademijos Jakubo Kolaso kalbotyros institute. Nuo 1979 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, 1988-199 – Slavų filologijos katedros vedėjas. 1982 m. apsigynė  filologijos mokslų daktaro disertaciją, nuo 1985 m. – profesorius.

2016 m. lapkričio 17-18 d. vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Slavai ir baltai: kalbų ir kultūrų sąveika istorijoje ir dabartyje“, skirta prof. Valerijaus Čekmono (1936-2004) 80 metų gimimo sukakčiai pažymėti.

Pažymėtina, kad šios konferencijos metu buvo atidaryta paroda „Profesoriaus Valerijaus Čekmono 80-mečiui“. Parodos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė prof. habil. dr Sergejus Temčinas, pranešimą „V.Čekmono mokslinis įvaizdis autobiografinių duomenų šviesoje“ skaitė Irena Čekmonienė.

Šalies tautinių bendrijų atstovai profesorių Valerijų Čekmoną prisimena kaip aktyvų Sąjūdžio veikėją, ne kartą pasisakantį mitinguose. Jis buvo Sąjūdžio nacionalinės komisijos nariu

Štai, kaip pats V. Čekmonas vertina to meto savo veiklą. Cituojama iš jo pokalbio „Tėviškę radau Lietuvoje“ su žurnalistu Sauliumi Spurga, atspausdintame 1990 m. gruodžio 5-12 laikraštyje „Atgimimas“ Nr. 48:

„Sąjūdžio įsikūrimas man buvp šventė, tai pats šviesiausias mano pilietinio gyvenimo tarpsnis. Žmonės dabar sako, kad jiems sunku, ir aš tai suprantu. Tačiau man buvo sunkiausia, kai jaučiau neviltį, kai nebuvo galima nė krustelėti. Su savo liežuviu, su savo ekspansyvumu šeimai ne kartą įvarydavau baimės. Pažiūrų niekada neslėpiau. Sąjūdis man buvo nuostabiausia proga išreikšti savo neigiamą požiūrį į tą, ką išgyvenau Sovietų Sąjungoje. Mant Sąjūdis ne tautinis, bet demokratinis judėjimas“.

Toliau kalbėdamas su žurnalistu, profesorius teigia, jog kartu su žmona rašo lietuvių kalbos vadovėlį kitataučiams. Galime tik pasidžiaugri, kad Valerijaus ir Irenos Čekmonų parengtas lietuvių kalbos vadovėlis (penki Sėkmės sąsiuviniai) kitataučiams buvo parengtas spaudai Tautinių bendrijų namuose, kad bent dalinai išsipildė jo svajonės apie lietuvių kalbos mokymo centrą. Kasmet Tautinių bendrijų namuose lietuvių kalbos mokosi apie 100 kitakalbių.