LIETUVOS VOKIEČIŲ NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS
Asociacija Vokiečių
kultūros ir švietimo
centras
Pirmininkas
Darius Garmus
Birželio 23-osios g. 16-42,
49494 Kaunas
Mob. 8 601 00 268
Klaipėdos Vokiečių
bendrija
Pirmininkas
Klaus Peter Paul
Grudzinskas
Jūros g. 7, 92127 Klaipėda
Tel. (8 46)31 1481
Faks. (8 46)313020
Mob. 8 610 71 542
Klaipėdos vokiečių
bendrijos jaunimas
Pirmininkė
Kristina Kerpė
Jūros g. 7, 92127 Klaipėda
Tel. (8 46)31 1481
Kauno vokiečių kultūros
draugija
Pirmininkė
Marytė Maslauskaitė
Muravos g. 11-1, 49519 Kaunas
Tel. (8 37) 77 6676
Mob. 8 618 84 161
Marijampolės vokiečių
bendrija
Pirmininkė
Erna Schneider
Dobuliavičienė
Mokolų g. 43-7,
68165 Marijampolė
Mob. 8 61102 842
Šilutės rajono vokiečių
kilmės gyventojų bendrija
„Heide"
Pirmininkė
Gerlinda Stungurienė
Valstiečių g. 4, 99140 Šilutė
Mob. 8 67102051
Šilutės rajono vokiečių
kilmės gyventojų bendrija
„HEIDE JAUNIMAS"
Pirmininkas
Aleksas Kreicerius
Minijos g. 7, 99113 Šilutė
Mob. 8 685 05 431
Vokiečių bendrija
„Edelveis-Volfskinder"
Pirmininkė
Luise Alfreda
Kažukauskienė
Šeimyniškių g. 42-19,
09213 Vilnius
Tel. (8 5) 273 3607
Mob. 8 61102 842
Vokiečių bendruomenė
Pirmininkas
Ervinas Peteraitis
Raugyklos g. 25, 01140 Vilnius
Tel. (8 5) 245 1184
Mob. 8 674 12 258
Lietuvos vokiečiai
Istorija
Lietuvoje vokiečiai apsigyveno dar XIII a. Klaipėdos krašte vokiečiai daugiausia gyveno miestuose. Šio metu šalyje gyvena apie 2,5 tūkst. vokiečių, dauguma – Klaipėdoje, Šilutėje, Vilniuje ir Kaune.
Lietuvoje gimė, gyveno ir kūrė ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos bei viso pasaulio kultūros, mokslo istorijoje žinomi asmenys: mokslininkas Teodoras Grotusas, rašytojas ir dramaturgas Hermanas Zudermanas, rašytojas Johanesas Bobrovskis, poetas Simonas Dachas, architektas Joachimas Gliaubicas, rašytojas Tomas Manas ir kt.
Bendruomenės
1988 m. Lietuvos vokiečiai susibūrė į visuomeninę kultūros organizaciją prie Lietuvos kultūros fondo. Šiuo metu šalyje veikia apie 16 vokiečių organizacijų. Aktyviai dirba Vokiečių bendruomenė, (pirmininkas Martin Erwin Peteraitis) Vilniuje, Klaipėdos vokiečių bendruomenė (pirmininkė Magdalena Piklaps), Kauno vokiečių kultūros bendrija „Kulturverband“ (pirmininkė Marytė Maslauskaitė), Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“ (pirmininkė Gerlinda Stungurienė). Nuo 1991 m. Lietuvoje veikia „Edelweiss-Volfskinder“ organizacija (pirmininkė Luiza Kažukauskienė), jungianti iš Rytų Prūsijos kilusius žmones, kurie pokariu atklydo į Lietuvą ir čia rado prieglobstį.
Lietuvos vokiečių bendrijos rengia įvairius kultūrinius renginius, pristatančius vokiečių kultūrą, tradicijas, papročius, organizuoja dalykinius susitikimus, vakarones su įvairių mūsų šalies tautų atstovais, prižiūri vokiečių karių kapus, palaiko glaudžius ryšius su vokiečiais, 1941 m. ištremtais iš Lietuvos į Vokietiją.
Kultūra
Vokiečių kultūrą Lietuvoje mena ne vienas paminklinis akmuo ar muziejus. Kuršių Nerijoje, Nidoje, name, kur 1930-1942 m. gyveno vokiečių rašytojas Tomas Manas, nuo 1968 m. veikia memorialinė ekspozicija, supažindinanti su rašytojo gyvenimu ir kūryba. Šiame name 1995 m. įkurtas Tomo Mano kultūrinis centras. Šilutės rajone, Macikų kaime, kur gimė ir gyveno žymus vokiečių rašytojas Hermanas Zudermanas, įrengta rašytojo memorialinė ekspozicija. Vilkyškiuose (Pagėgių savivaldybė) įkurtas rašytojo Johaneso Bobrovskio muziejus.
1996 m. buvo restauruoti ir įrengti vokiečių kultūros centrai Šilutėje ir Simono Dacho namai Klaipėdoje. Šių centrų tikslas – padėti palaikyti tautinį tapatumą, puoselėti vokiečių tautos tradicijas, lietuvių ir vokiečių tarpusavio supratimą, skleisti kultūros, mokslo, ekonomikos informaciją apie Vokietiją Lietuvoje.
Palaikyti vokiečių tautinės bendrijos kultūrą padeda meno saviveiklos kolektyvai. Meno saviveiklos kolektyvai (daugiausia chorai) paprastai veikia ten, kur įsikūrusios gausesnės vokiečių visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės. Nuo 1995 m. rengiami kasmetiniai tradiciniai vokiečių chorų festivaliai, kuriuos organizuoja vokiečių visuomeninės organizacijos kartu su Vokietijos ambasada Lietuvoje.
Vokiečių švietimą ir kultūrą papildo spauda gimtąja kalba. 1989 m. pradėtas leisti mėnraštis „Deutsche Nachrichten in Litauen“ („Vokiečių žinios Lietuvoje“) lietuvių ir vokiečių kalbomis. Šiuo metu jis leidžiamas Klaipėdoje.
Vokiečiai Lietuvoje turi galimybes mokytis gimtąja kalba, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje mokymo procesas vykdomas ir vokiečių kalba. Vilniuje, Klaipėdoje vokiečių visuomeninės organizacijos nuolat organizuoja vokiečių kalbos kursus.
Vokiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbinės šeimos germanų grupei.
Lietuvos vokiečiai priklauso evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų religinėms bendruomenėms. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bendruomenės laikomos tradicinėmis ir pripažįstamos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalis. Tikintiesiems grąžinami ma;dos namai, kitas išlikęs nekilnojamas turtas.
Vokiečiai švenčia Vokietijos susivienijimo dieną, (spalio 3 d.), šv. Kalėdas, šv. Velykas.
