Daug metų skirtingose Lietuvos vietose gyvenantys totoriai su pavydu žiūrėjo į savo tautiečius gyvenančius Dzūkijoje netoli Raižių kaimo. Šio krašto pamaldūs senoliai seniai turėjo savo maldos namus - erdvę mečetę, visų bendruomenės narių poreikiams pastatyta mūrinį dviejų aukštų pastatą su atskiru ūkiniu priestatu. O dabar Raižių kaimą puošia totorių įkūrimo Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo Žalgirio mūšio 600 metinių paminklas bei akmens saulės laikrodis, rodantis Raižių kaimo ir Žalgirio kovų vietos laikus.
Per ilgą istorinį laikotarpį vis buvo skriaudžiami pietryčių Lietuvos totoriai. Sostinėje, vietoje buvusių Lukiškių medinės mečetės ir bendruomenės namo bei kapinių stovi Vilniaus Universiteto fizikos ir chemijos instituto daugiaaukščiai pastatai. Apie istorinę šios vietovės reikšmę liudija tik memorialinė lenta ant daugiaaukščio namo galinės sienos A. Goštauto gatvėje.
Po Antrojo pasaulinio visi pietryčių krašto pamaldūs totoriai važiavo į artimiausias veikiančias mečetes: Nemėžio arba Keturiasdešimt Totorių kaimus. Ir jose galimybės buvo ribotos. Patalpos didesniam žmonių kiekiui buvo per mažos, nešildomos, nebuvo tinkamų patalpų susirinkti neformaliam bendravimui, mirusiųjų šarvojimui ir ritualinių apeigų atlikimui.
Skaityti plačiau