Aukojimo šventė - Kurban Bairam Lietuvoje

                                   

Daug metų skirtingose Lietuvos vietose  gyvenantys totoriai su pavydu žiūrėjo į savo tautiečius gyvenančius Dzūkijoje netoli Raižių kaimo. Šio krašto pamaldūs senoliai seniai turėjo savo maldos namus - erdvę mečetę, visų bendruomenės narių poreikiams pastatyta mūrinį dviejų aukštų pastatą su atskiru ūkiniu priestatu. O dabar Raižių kaimą puošia totorių įkūrimo Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo  Žalgirio mūšio 600 metinių paminklas bei akmens saulės laikrodis, rodantis Raižių kaimo ir Žalgirio kovų vietos laikus.  

Per ilgą istorinį laikotarpį vis buvo skriaudžiami pietryčių Lietuvos totoriai. Sostinėje, vietoje buvusių Lukiškių medinės mečetės ir bendruomenės namo bei kapinių  stovi Vilniaus Universiteto fizikos ir chemijos instituto daugiaaukščiai pastatai. Apie istorinę šios vietovės reikšmę liudija tik memorialinė lenta ant daugiaaukščio namo galinės sienos A. Goštauto gatvėje.

Po Antrojo pasaulinio visi pietryčių  krašto pamaldūs totoriai važiavo į artimiausias veikiančias mečetes: Nemėžio arba Keturiasdešimt Totorių kaimus. Ir jose galimybės buvo ribotos. Patalpos didesniam žmonių kiekiui buvo per mažos, nešildomos, nebuvo tinkamų patalpų susirinkti neformaliam bendravimui, mirusiųjų šarvojimui ir ritualinių apeigų atlikimui.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę susidarė galimybės pasinaudoti Europos finansine parama ir taip pagerinti bendruomenių nariams buitines, sanitarines, kultūrinio bendravimo bei ritualinių apeigų atlikimo sąlygas.  Aktyvumą šioje srityje parodė naujai išrinkti bendruomenių lyderiai Vilniaus apskrityje. Keturiasdešimt Totorių kaimo bendruomenės pirmininkės Fatimos Buinovskos iniciatyvos dėka šiame kaime išdygo totorių bendruomenės namas.  Ir š. m. rugpjūčio mėn. įvyko bendruomenės namo pabaigtuvių šventė su visais įkurtuvių papročiais.

Šiais metais Nemėžio kaimo pirmajai mečetei sukanka 330 metų. Dabar stovinčiai  - virš 100 metų, ji įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo sąrašą. Mečetė tikintiems musulmonams - dievo šventovė.  Gyvenant XXI a. to maža, reikėtų patrauklesnės aplinkos, geresnių buitinių sąlygų ir bendravimo galimybių. Bet ir čia matosi teigiami pasikeitimai. Naujoji Nemėžio kaimo totorių bendruomenės taryba, vadovaujama aktyvaus jos pirmininko Tairo Kuznecovo, organizuoja kapinių aplinkos tvarkymą, gražina mečetės išorę bei vidų, rūpinasi naujo totorių bendruomenės pastato statyba. Nors pastatas nebus įspūdingo dydžio, tačiau tenkins pagrindinius bendruomenės poreikius. Namas bus dviejų aukštų, pirmame aukšte - salė renginiams organizuoti (virš 80 kv. m), patalpos muziejui ir totorių kulinarinio paveldo puoselėjimui, buitinės-ūkinės patalpos, antrame namo aukšte - svečių kambariai ir buitinės patalpos. Pastato bendras naudingas plotas apie 300 kv. m. „ – Turime vilties, kad po metų pakviesime į namo įkurtuves“, - šypsodamasis džiaugiasi ponas Tairas.                                             

Siekdami pasidžiaugti gražia perspektyva bei sutelkti bendruomenės narius bendriems tikslams, 2014 m. spalio 4 d. Nemėžio kaimo bendruomenės taryba organizavo konferenciją „Islamas Lietuvoje. Žmogus ir religija“, skirtą religinei musulmonų Kurban Bairam šventei paminėti.  Šią šventę mini viso pasaulio gyventojai, išpažįstantys islamą, ji švenčiama musulmoniškose valstybėse.

Šventėje dalyvavo totoriai iš Vilniaus, Panevėžio, Visagino, Klaipėdos miestų, Šalčininkų, Švenčionių rajonų ir kitų vietovių. Dėl gausiai susirinkusių dalyvių šventinės pamaldos Nemėžio mečetėje vyko dviem pamainomis. Po pamaldų svečiai buvo supažindinti su Nemėžiu ir jo apylinkėmis.

Konferencijoje kalbėjo Turkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Aydan Yamancan, Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė, Vilniaus rajono savivaldybės, Lietuvos Tautinių bendrijų tarybos, Lietuvoje veikiančių  musulmoniškų bendrijų atstovai, vietiniai dvasiniai vadovai - imamai, įvairių įstaigų vadovai ir rėmėjai. 

 Scenoje žiūrovus linksmino saviveikliniai dainų ir šokių  kolektyvai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Visagino miestų. Pabaigoje, visi šventės-konferencijos dalyviai bendravo prie vaišių stalo, vaišinosi tradiciniais Lietuvos totorių patiekalais – koldūnais, plovu, šimtalapiu, vaisiais ir gaivinančiais gėrimais.

         

Informaciją parengė Motiejus Chaleckas