Lapkričio 16 d. Baisogala (Radviliškio r.) – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2019 m. – sulaukė svečių iš Lietuvos sostinės. Tautinių bendrijų namai bendradarbiaudami su Baisogalos kultūros centru, dalyvavo Tolerancijos dienos, kuri pažymima lapkričio 16-ąją, minėjime.

Į Baisogalą, miestelį, prigludusį prie Kauno – Šiaulių plento, atvyko du tautinių bendrijų meno kolektyvai – Vilniaus vokiečių bendruomenės ansamblis „Heimatgruss“ („Tėvynės pasveikinimas“, bendruomenės pirmininkas Ervinas Martinas Peteraitis, ansamblio vadovė Danutė Zabukienė) kartu su grupe Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos mokinių ir Vilniaus rajono lenkų vokalinis instrumentinis ansamblis „Senjorai“ (vadovas Jeronimas Černis).

Koncertas vyko neseniai rekonstruotame, išore ir vidumi visu gražumu tviskančiame Baisogalos kultūros centre. Puiki salė, scena. Koncertuoti čia – vienas malonumas.

Koncerto pradžioje į susirinkusius kreipėsi Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė Gunta Rone ir Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė. Viešnios papasakojo apie šios Tarybos, Tautinių bendrijų namų veiklą, pabrėžė mūsų šalies daugiakultūriškumą, tolerancijos svarbą daugiatautėje visuomenėje.

Minėtų kolektyvų meninėje programoje skambėjo vokiečių, lenkų, lietuvių liaudies dainos. „Heimat gruss“ choras, be to, atliko vokiškų šlagerių, o dainą „Kur bėga Šešupė“ pagal poeto Maironio žodžius dainavo lietuvių ir vokiečių kalbomis. Lietuvišką tekstą į vokiečių kalbą išvertė bendruomenės narė ir choro dalyvė Jūratė Kerienė.

Be dainų, vilniečiai atvežė parodą „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“. Paroda bus eksponuojama Baisogalos kultūros centre.

Baisogalos seniūnijos seniūnė Renata Masiulienė, kultūros centro direktorė Justė Juškaitė dėkojo svečiams už puikų koncertą, džiaugėsi užsimezgusiais kontaktais su tautinių bendrijų meno kolektyvais.

Mažosios kultūros sostinės idėja kilo 2014 m., įsitikinus, kad šalies didžiųjų kultūros sostinių judėjimas, pradėtas 2008 m., pasiteisino. 2015 m. pirmąja mažąja sostine tapo Naisiai, o nuo 2016 m.kasmet buvo skelbiama po 10 mažųjų kultūros sostinių, iš kiekvienos apskrities po vieną. Tad iki šiol šiuo ženklu pažymėtas 41 miestelis. Ši veikla davė naujų istorinių, etnografinių, kultūrinių ir geografinių atradimų, paskatino kaimo bendruomenių kultūrinę veiklą.