Prieš 30 metų Baltijos kelyje...

Šiandien pažymime 30-ąsias Baltijos kelio metines. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos tautinių bendrijų nariai.

Pateikiame Tautinių bendrijų namų archyve sukauptą informacinę medžiagą apie Baltijos kelią – 1989 m. rugpjūčio 24 d. laikraštyje „Vakarinės Naujienos“ išspausdintus Jadvygos Godunavičienės ir Tatjanos Petrovos straipsnius bei nuotraukas iš asmeninių Halinos Kobeckaitės, Ruslano Arutiuniano bei  Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ (pirmininkė Lučija Bartkienė) archyvų.

„VAKARINĖS NAUJIENOS“, 1989-08-24 

Susijungė rankos, širdys, mintys...

Vakar įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos akcija Baltijos kelias

Šimtai tūktstančių Lietuvos žmonių vakar (1989 m. rugpjūčio 23 d.) susirinko prie didelio kelio, kad lygiai 19 val. susijungtų rankomis ir širdimis su bičiuliais Latvijoje ir Estijoje, kad visos trys Baltijos sesės vienbalsiai pareikštų tylų protestą prieš hitlerinės Vokietijos ir stalinistinės TSRS suokalbį, sudarytą 1939 metais ir savo sunkiomis pasekmėmis tebeslegiantį tautas. Iš kur tik nesuvažiuota, nesueita į šį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos Liaudies Frontų sušauktą Baltijos kelią. „Priimkite mus, nukentėjusius nuo abiejų šėtonų“, - rašė Punsko lietuviai. „Pageidaujame būti kartu“ – toks buvo įvairių tautybių Sniečkaus (dabar – Visaginas) gyventojų noras. „Visas pasaulis turi išgirsti mūsų laisvės ištroškusių širdžių plakimą“, - skelbė buvusių stalininių lagerių kaliniai.

Nežinia kokią Vilniaus aikštę būtų galima užkloti gėlėmis, kurias vakar rytą prie Sąjūdžio būstinės sunešė žmonės. Susikaupę, tylūs stovėjo jie prie simbolinio stalinizmo aukų kapo. O vakare gėlių žiedus palei trasą barstė lakūnai, tuo tarsi šventindami ašaromis ir krauju aplaistytas Lietuvos pakeles.

18 val. Katedros aikštė buvo pilnutėlė. Čia plevėsavo Pabaltijo respublikų vėliavos, galėjai išgirsti kalbant armėniškai, gruziniškai, angliškai, vokiškai. Spragsėjo iš daugybės pasaulio šalių suvažiavusių žurnalistų filmavimo kameros. Pirmieji į Gyvybės žiedo rikiuotę ant Gedimino kalno stojo vaikai – gediminaičiai, skautai. Nuo Arkikatedros prisijungė buvę tremtiniai ir kaliniai, kurių gyvenimus suluošino svetimi ir savi stalininiai budeliai. Gyva grandinė iš miesto širdies tęsėsi Neries pakrante, prie Pedagoginio instituto perkirto tiltą ir pasuko Šeškinės pusėn, iš ten – Ukmergės link. Visur tvarka, susiklausymas. Petys į petį stovi lietuvis, Lietuvos rusas, žydas, lenkas – visi, kam brangios tautinio atgimimo idėjos, kas nebenori gyventi taip, kaip iki šiol. 19 val. per radiją suskamba signalas susikabinti rankomis – Gyvybės žiedas susijungia.Įsiviešpatauja šventa tyla – protesto ir vilties tyla. Visur tą pačią minutę: Vilniuje, Ukmergėje, Panevėžyje, Pasvalyje, Bauskėje, Rygoje prie Laisvės paminklo, Alnažyje, Pernu ir Taline prie senojo bokšto. Žmonės susiėmę rankomis giedojo tautinius himnus. Ilgai nesinorėjo skirstytis. Prie Arkikatedros suskambo dainos apie sunkų tautų nueitą kelią. Ir negalėjai neprisiminti švenčių, į kurias varu suvarydavo, dirbtinio „džiaugsmo“ su stagnaciniais šūkiais ir nepalyginti su Gyvybės žiedo šventu susikaupimu, tiesiančiu kelią į išsvajotą laisvę. Tas kelias – ne šventė. Jis – darbas, vienybė, dora ir tikėjimas.

Jadvyga Godunavičienė

***

- Visos Respublikos tautinės bendrijos vieningai nutarė dalyvauti akcijoje „Baltijos kelias“ visų pirma todėl, kad jos smerkia Molotovo-Ribentropo paktą, dėl kurio trys suvenerios Baltijos valstybės prarado savo nepriklausomybę, - pasakojo Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos, jungiančios beveik visas Lietuvos tautines bendrijas, prezidentas V. Gražulis.

- Dalyvaudama šioje akcijoje asociacija demonstruoja tikslų vienovę su pagrindiniais gyventojais – atkurti suverenę demokratinę valstybę, mūsų bendrą tėvynę – Lietuvą.

Mūsų negali nejaudinti ir tai, kad stiprus centras, naudodamas masinės informacijos priemones, mėgina įtikinti kitų respublikų gyventojus ir visą pasaulį tuo, kad Lietuvoje reiškiasi nepakantumas ne lietuvių tautybės atstovams, kurstomas tarpnacionalinis priešiškumas. Kad įrodytų, jog melo trumpos kojos, asociacija, kaip jūs galite įsitikinti, kuo aktyviausiai dalyvauja šioje akcijoje, kurią mes kvalifikuojame kaip solidarumo su pagrindiniais Pabaltijo gyventojais akciją. Paėjėkite nuo 191-ojo iki 195-ojo kilometro, ir jūs išgirsite įvairiakalbę šneką.

Asociacijos tikslas – visų Lietuvos tautinių bendrijų konsolidacija, jų kultūrinis savitarpio bendradarbiavimas. Mes palaikome dalykinius kontaktus su mokslininkais, įvairių žinių šakų  specialistais. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje svarstėme lietuvių kalbos, kaip valstybinės, realaus diegimo klausimą. Ir štai rugpjūčio 22 dieną asociacijos posėdyje pasisakė Vilniaus universiteto katedros vedėjas, profesorius V. Čekmanas, kuris plačiai papasakojo apie jo parengtą naują spartesnio lietuvių kalbos mokymo metodiką. Ketiname komplektuoti valstybinės kalbos mokymo grupes pagal jo metodiką, suburdami įvairių tautybių atstovus.

... Gyva grandinė, nusitiesusi šimtus kilometrų, sujungė ne tik ištiestas broliškam paspaudimui rankas, ji sujungė mūsų širdis, kurios tą jaudinančią minutę plakė vienu ritmu. Visi buvo pagauti vieno polėkio, vieno siekio – atkurti valstybingumą, savarankiškai tvarkyti gyvenimą.

Spausdama mažose rankytėse lauko gėlių puokštę, tarsi pakerėta žiūrėjo į gyvą, judančią kelio juostą baltaplaukė mergaitė. Ir aš pagalvojau: tai ateitis mažylės akimis žvelgia į šią dieną, kuri įeis į istoriją. Įsiminkime šią dieną.

Tatjana Petrova“

Lietuvos karaimai, 1989 m. rugpjūčio 23 d. 

  

Lietuvos moldavai ir rumunai. 1989 m. rugpjūčio 23 d. 

Lietuvos moldavai ir rumunai. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Lietuvos armėnai. 1989 m. rugpjūčio 23 d.