Spalio 9 d. kino centre  „Skalvija“ Vilniuje vyko režisierės Jekaterinos Strelčenko dokumentinio filmo „Tikiu. Laukiu. Meldžiuosi“ peržiūra ir susitikimas su filmo kūrėjais bei su karo veteranu Viktoru Boniaku. Renginį, kuriame dalyvavo reziduojantys Lietuvoje užsienio šalių diplomatai, šalies ukrainiečių bendruomenės nariai, visuomenės atstovai, organizavo Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Filme paliečiamos dvi skaudžios temos, kurios yra karo Rytų Ukrainoje pasekmė – dingusieji be žinios ir belaisviai. Pagrindiniai filmo herojai – kariai, kurie buvo paimti į nelaisvę, ir artimieji, kurie pasakoja apie savus, dingusius.

„Norėjome pasikalbėti su kuo daugiau skirtingų sričių žmonių, kad filmas nebūtų vienpusis“, – sakė filmo režisierė J. Strelčenko. Filme kovotojai ir civiliai žmonės pasakoja apie žiaurų, nežmonišką elgesį nekontroliuojamoje teritorijoje, kurio pasekmė – stirpios psichologinės traumos.

Rodoma dingusių asmenų paieška Donbase. Šią temą komentuoja teismo medicinos ekspertizės atstovai, paieškos organizacijos, Raudonasis Kryžius, psichologai ir savanoriai. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie jau keletą metų bando surasti savo šeimos narius.

Daugelis filmo kadrų yra tikri, paimti iš asmeninių kovotojų archyvų, Donbaso bataliono, dalį vaizdo medžiagos pavyko atnešti iš nelaisvės.