Vasario 24 d. Tautinių bendrijų namų Svetainėje visuomenei pristatyta vilniečio Arkadijaus Kanduralovo (1883–1973) tapybos darbų paroda „Senasis Vilniaus Žvėrynas“.

Parodos atidaryme dalyvavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto rusų filologijos katedros vedėjas doc.dr. Pavel Lavrinec. Jis pabrėžė aktyvią visuomeninę A. Kanduralovo (slapyvardis – A.Avlovas) veiklą ikikariniame Vilniuje: to meto spaudoje gausu dailininko straipsnių, feljetonų, atskleidžiančių to meto aktualijas, Vilniaus rusų bendruomenės vakarų organizavimas, spektaklių pagal A.Čechovo, A.Ostrovskio pjeses, kuriuose jis pats dažnai vaidindavo pagrindinius vaidmenis, statymas.

Prisiminimais apie A. Kanduralovą dalijosi jo anūkai Roman Kanduralov ir Sergej Petelin. Jie dėkojo Romano Kanduralovo žmonai Violetai, kurios iniciatyva ir darbu buvo parengta ši paroda.     

Renginio dalyviams koncertavo Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos auklėtinė Mažena Bužinska (mokytoja Rita Katinienė) ir koncertmeisteris Jurgis Aleknavičius.

Parodoje dauguma paveikslų priskiriami peizažiniam žanrui, susidomėjimą kuriuo paskatino A. Kanduralovo mokytojas, garsus dailininkas impresionistas Konstantinas Korovinas. Dailininkas labiausiai mėgo tapyti Vilniaus Žvėryno, kur gyveno, apylinkes: Neries pakrantes, pušynus, lauko keliukus, jaukius Žvėryno namukus ir kiemelius. A. Kanduralovo darbai pasižymi ypatingu dėmesiu detalėms ir savita tapybine technika. Tapyba aliejiniais dažais labai artima akvarelei, kurios galimybes jis vertino ypač aukštai.

 Arkadijus Artemjevičius (Aršak Arutiunovič) Kanduralovas (1883–1973)

Gimė Tbilisyje pasiturinčioje armėnų šeimoje. Šeimai persikėlus gyventi į Maskvą, Arkadijus 1905 m. įstojo į prestižinę Maskvos dailės ir architektūros mokyklą (1918 m. mokykla buvo pervadinta Antrosiomis valstybinėmis menininkų dirbtuvėmis, vėliau reorganizuota į dvi įstaigas, kurios veikia iki šiol: Maskvos Surikovo vardo dailės institutas ir Maskvos architektūros institutas). 1915 m. baigė studijas ir įgijo architekto bei dailininko profesijas. Mokydamasis artimai draugavo su daugeliu to meto meno veikėjų - poetu Vladimiru Majakovskiu, poetu ir dailininku Davidu Burdiuku, dailininku Aleksandru Gerasimovu ir kt.

    1917 m. Rusijos įvykiai privertė A. Kanduralovą kartu su žmona Jevdokija emigruoti iš šalies. 1920 m. apsistojo Vilniuje, dirbo architektu miesto magistrate. Aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime -  rengė savo tapybos parodas, rūpinosi Vilniaus architektūriniu paveldu. Pagal bendrus A. Kanduralovo ir to meto garsaus Vilniaus architekto Stefano Narembskio projektus buvo pastatyti Pramoninio banko pastatas (dabar – Vilniaus g.), mokyklos Antakalnyje ir Liepkalnyje ir kt. 1936−1939 m. A. Kanduralovas vykdė Vilniaus Rotušės vidinių patalpų, lauko durų ir kt. restauravimo darbus. Artimai bendravo su daugeliu Vilniaus kultūros ir meno veikėjų, reiškėsi kaip kūrybingas menininkas. Interneto prieigoje http://www.mochola.org/russiaabroad/ruspldb/ruspl_k.htm rašoma: A.Kanduralovas (slapyvardis Avlovas) – Vilniaus rusų draugijos Literatūros ir vaidybos sekcijos narys, režisavo spektaklius: operą „Pikų dama“ (1926), laikraščiuose „Diena“, „Vilniaus rytas“, „Rytas“ (1924–1927) publikavo satyrinius pasakojimus, karikatūrinius eskizus, ištraukas iš savo romano „Taip buvo...“). Dalyvavimas Vilniaus kultūriniame gyvenime neužgožė jo aistros tapybai, kurią puoselėjo visą savo gyvenimą. 

   Arkadijus Kanduralovas mirė 1973 m., palaidotas Vilniaus šv. Eufrosinijos kapinėse.

Paroda veiks iki 2018 m. kovo 19 d.