Liepos 12 d. šalies karaimų bendruomenė minėjo Lietuvos karaimų kultūros bendrijos atkūrimo 30-metį. S.Šapšalo karaimų tautos muziejaus Trakuose patalpose buvo atsidaryta paroda, pristatanti visuomenei Lietuvos karaimų kultūros bendrijos veiklą 1988-2018 metais. 

Aikštelėje prie  muziejaus vyko karaimų bendruomenės atstovams ir šventės svečiams vyko iškilmingas renginys, skirtas šiai datai paminėti. Susirinkusius sveikino Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė. Šiltus sveikinimus visai karaimų bendruomenei išsakė   Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė: „Jūs tapote pozityviu bendruomeniškumo pavyzdžiu kitiems. Todėl norėčiau palinkėti jums ir jūsų įkurtai bendrijai ilgų gyvenimo metų, naujų prasmingų iniciatyvų ir daug sėkmės puoselėjant, saugant ir perduodant visą tai, kas svarbu karaimų tautai – ateities kartoms“, – sveikindama dalyvius, sakė Departamento direktorė dr. V.Montvydaitė.

Kalbėjusi pirmoji Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė (1988-1994) pabrėžė bendruomeniškumo svarbą plėtojant Bendrijos veiklą.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. Adas Jakubauskas prisiminė jau istorija tapusius trisdešimties metų senumo įvykius, kuomet jis, dar būdamas studentu, aktyviai įsijungė į šalyje vykstančius visuomenės atgimimo procesus. A.Jakubauskas pabrėžė, jog tuo metu Halina Kobeckaitė konkrečiais patarimai daug padėjo, kuriant tiek Lietuvos totorių, tiek kitų tautinių bendrijų nevyriausybines organizacijas.   

Kalbėjęs Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas savo pasisakyme pabrėžė, jog ši šventė – puiki proga apžvelgti karaimų bendruomenės nueitą kelią ir pasidžaugti, kad to kelio esama prasmingo ir turiningo, kupino reikšmingų darbų ir praeityje, ir dabar.

 „Halina Kobeckaitė yra viena iš aktyviausių Lietuvos tautinio atgimimo procesų iniciatorė tautinių mažumų gretose. Ji aktyviai dalyvavo formuojant ir vykdant modernią valstybinę tautybių politiką. Iš esmės tuomet ji buvo Lietuvos valstybės tautybių politikos viena iš varomosios jėgos šaltinių“, - teigė M.Gamzajevas.  Savo pasisakyme M.Gamzajevas prisiminė dar vieną iškilią Lietuvos karaimų bendruomenės asmenybę, karaimų atgimimo veikėją, vyriausiąjį dvasininką Mykolą Firkovičių – karaimų kalbos puoselėtoją, kurio  meilė ir pagarba karaimų kalbai buvo peraugę į tam tikrą kultą, kuris į gimtąją kalbą žiūrėjo kaip į šventą dalyką, kaip į brangiausią karaimų protėvių palikimą.

Toliau šventinis minėjimas tęsėsi Karaimų mokykloje Trakuose. Sveikinimo žodžius karaimų bendruomenei internetu on line išsakė Helsinkio universiteto profesorius Tapani Harviainen, kurio pažintis su Lietuvos karaimų bendruomene prasidėjo dar 1988 m.

Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų studijų centro direktorius doc. dr. Grigorijus Potašenko pristatė pranešimą „Lietuviškas tautiškumas ir karaimai“.

Nuostabią Lietuvos karaimų, totorių, lenkų, baltarusių, rusų dainų pynę renginio dalyviams padovanojo dainų atlikėja, folkloristė, dr. Marija Krupoves (vokalas ir gitara) ir Vytautas Mikeliūnas (smuikas).

Lietuvos karimų bendruomenę sveikino Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė Gunta Rone ir Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė.  

Šventės renginius moderavo dr. Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.