Lietuvos ir Pietų Kaukazo valstybių santykiai 1918–1922 m.

2018 m. gegužės 16 d. – rugpjūčio 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Lietuvos ir Pietų Kaukazo valstybių santykiai 1918–1922 m.“, parengta kartu su Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija. Šiais metais kartu su Lietuva nepriklausomybės šimtmetį mini ir Pietų Kaukazo valstybės Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija. Nors šio regiono pagrindinių tautų valstybingumas netrukus buvo Rusijos bolševikų užgniaužtas, su Lietuva spėta užmegzti diplomatinius santykius. Todėl derėtų minėti ir tarpvalstybinių Lietuvos bei Pietų Kaukazo ryšių šimtmetį.

 

1918 m. Pietų Kaukaze buvo paskelbtos trys nepriklausomos valstybės: gegužės 26 d. – Gruzija, gegužės 28 d. – Azerbaidžanas ir Armėnija. Tačiau 1920 m. Sovietų Rusija užpuolė Azerbaidžaną. Balandžio 28 d. įvykdytas perversmas Baku. Azerbaidžanas paskelbtas sovietine respublika. Po to sovietų Raudonoji armija įsiveržė į Armėniją. Ji kaip nepriklausoma valstybė liovėsi egzistavusi 1920 m. gruodį. Į nepriklausomą Gruziją Raudonoji armija įsiveržė 1921 m. vasario 12 d. Didžiojoje dalyje Gruzijos įvesta sovietų valdžia.

 

Nepaisant trumpo Pietų Kaukazo respublikų nepriklausomybės laikotarpio, spėta užmegzti tarpvalstybinius ryšius su Lietuva. 1918 m. liepos 23 d. Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje Tifliso (dab. Tbilisis) gimnazijos mokytojas Pranas Dailidė buvo paskirtas krašto atstovu Kaukazo valstybėse. Lietuvos atstovybė Tiflise veikė 1918–1921 m. P. Dailidė į Lietuvą išvyko po bolševikų perversmo Gruzijoje. Laikinai jo pareigas porą metų dar ėjo Samuilas Zingerovskis. 1919 m. kovo 27 d. Azerbaidžano sostinėje Baku buvo įsteigtas Lietuvos konsulatas. Konsulu paskirtas Baku realinės mokyklos mokytojas Vincas Mickevičius (rašytojas Krėvė). Šią dieną galime laikyti Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvalstybinių santykių pradžios data. Konsulatas Baku išduodavo kilmės dokumentus, kad jų gavėjai galėtų grįžti į Lietuvą, rūpinosi Azerbaidžane įstrigusių Lietuvos piliečių išgyvenimu. Į Azerbaidžaną įsiveržus Raudonajai armijai, bolševikai uždarė kitų valstybių diplomatines atstovybes. Lietuvos konsulatas liko dirbti. Spaudžiant Maskvai, 1920 m. rugsėjo 25 d. Tiflise bolševikų valdomas Azerbaidžanas ir Lietuva pasirašė sutartį dėl teisinių garantijų susitariančių šalių piliečiams. Netrukus santykiai su bolševikine Azerbaidžano valdžia komplikavosi. Konsulatas bandė padėti valdžios persekiojamiems lietuviams, parūpinti leidimus išvykti iš šalies. Nuo 1920 m. gegužės iki 1921 m. birželio Lietuvos konsulatas Baku išdavė 687 Lietuvos pasus ir lietuviškus kilmės dokumentus. Taip buvo išgelbėti kai kurie nepriklausomo Azerbaidžano valdžios atstovai. 1920 m. birželio 10 d. laikinai eiti Lietuvos konsulo pareigas paskirtas konsulato sekretorius Michailas Markovskis. Beveik dvejus metus konsulatas dar veikė, tačiau 1922 m. kovo 12 d. Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija buvo sujungtos į Užkaukazės Sovietų Federacinę Socialistinę Respubliką. Rugpjūčio 28 d. Lietuvos konsulatas Baku gavo nurodymą per 48 valandas sutvarkyti visus reikalus ir su visu personalu išvykti iš sovietinio Azerbaidžano. Pasistengta taip ir padaryti.

 

Parodoje eksponuojama keletas unikalių Lietuvos ir Pietų Kaukazo valstybių bendradarbiavimą, lietuvių veiklą Užkaukazėje atskleidžiančių dokumentų, to krašto išskirtinumą atspindintys atvirukai.