Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“, jungianti išeivius iš Moldovos Respublikos ir Rumunijos, vykdydama projektą „Lietuvos Valstybės atkūrimo ir Rumunijos Didžiojo susivienijimo 100-metis – istorijos bei kultūros keliai” 2018 m. gegužės 26 d. organizavo edukacinę kelionę į Kėdainius. Projekto rėmėjas - Tautinių mažumų departamentas prie LRV bei Tautinių bendrijų namai Vilniuje.

Kelionės metu aplankėme Kėdainių Kristaus Atsimainymo stačiatikių cerkvę, kurią 1652 m. pastatė Jonušas Radvila savo žmonai, Moldovos kunigaikštienei Marijai Lupu. Tuomet cerkvė buvo medinė ir vadinosi Švento Andriejaus cerkve.

Kelionės dalyviams buvo organizuota ekskursija po senamiestį. Kėdainių rotušė – viena iš trijų Lietuvoje išlikusių renesanso stiliaus rotušių, pastatyta miesto Didžiosios rinkos aikštės pakraštyje. Šioje aikštėje 2006 m. atidengtas paminklas Jonušui Radvilai. Skulptoriaus  Algirdo Boso sukurtas paminklas meniškas, originalus, santūrių plastinių formų, jame puikiai suderintos juvelyrinės detalės ir didelės plastinės plokštumos. Centrinė paminklo figūra - Jonušas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas, maršalka, Žemaitijos generalinis seniūnas.

Aplankėme Kėdainių Šviesiąją gimnaziją. Kunigaikščio Jonušo Radvilos įsteigta Gymnasium Illustre, 2017 m. minėjo 370 metų jubiliejų, jau 16 metų tuose pačiuose istoriniuose pastatuose veikianti Kėdainių Šviesioji gimnazija ir šiandien tebėra mokslo bei žinių šventovė. Jos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus universitetą.

Lankėmės Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčioje. Tai viena seniausių ir didžiausių protestantų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Jos kriptoje įrengtas Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, kur saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės ir istorijos paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547–1603), Jonušo (1612-1655), Mikalojaus (1610-1611), Jurgio (1616-1617), Stepono (1624-1624) ir Elžbietos (1622-1626) Radvilų sarkofagai.

,,Grėjaus namo" salėje nagrinėjome senuosius istorinius Moldovos bei Lietuvos ryšius, vedančius į Kunigaikščių Radvilų rezidenciją - Kėdainius. Apie 300 metų Kėdainiai priklausė kunigaikščiams Radviloms, vienai galingiausių ir įtakingiausių LDK didikų giminei. Diskutavome apie Etmono Jonušo Radvilos bei jo žmonos Marijos Lupu - Radvilienės gyvenimą Lietuvoje. Susipažinome su R. Ragauskienės knygos „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pabaiga - XVII a.)“ puslapiais apie Marija Lupu. Taip pat skaitėme straipsnius iš lenkų istoriko Henryk Wisner knygos „Jonušas Radvila (1612-1655)“, aptarėme Petro Dirgėlos romaną „Marija Lupu, mergaitė našlė“. Pranešimus skaitė dėstytojas ir vertėjas Ipolitas Leka bei vertėja Lika Žalakevičienė- Pozdniakovienė. Aktyviai dalyvavome diskusijoje „Valstybių suartėjimas per vedybinius santykius viduramžiais“.

Kelionėje dalyvavo: bendrijos „Dačija“ nariai, iš Vilniaus, Žiežmarių, Kauno, Kėdainių, Moldovos Respublikos Ambasadorius Sergei Mihov, ambasados pirmasis sekretorius Victor Palii, Rumunijos Ambasados Misijos vadovo pavaduotojas Simona Botezatu, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, MRU profesorius Vladimiras Gražulis, Vilniaus universiteto rumunų ir anglų kalbų dėstytojas, vertėjas, rašytojas Ovidiu Ivancu, jaunimas iš Rumunijos.

Tekstą parengė ir nuotraukas pateikė Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė Lučija Bartkienė.