Gruodžio 19 d. Azerbaidžano Respublikos ambasadoje vyko Adilės Efendi poezijos ir literatūros vakaras „Jausk mano tolimąjį balsą...“

Adile Efendi – gerai žinoma Vilniaus kultūrinei ir meninei visuomenei asmenybė. Atvykusi į Vilnių 1981 metais studijuoti grafiką tuometiniame Dailės institute, Adilė jau daug žinojo apie Lietuvos kultūrą – dailę, kiną, teatrą, muziką, literatūrą. Ji stebėtinai lengvai išmoko lietuvių kalbą, o dėl savo komunikabilaus charakterio įgijo daugybę draugų ir pažįstamų. Adilės interesų ratas visada buvo labai platus – ji kūrė estampus, piešinius, subtilius koliažus, iliustracijas, rašė eilėraščius, taip pat inicijavo ir įvykdė didelį skaičių Azerbaidžano ir Turkijos kultūrą pristatančių projektų Lietuvoje. Su tokiu pačiu entuziazmu ji rengė ir Lietuvos kultūros pristatymus Azerbaidžane ir Turkijoje.

Renginį pradėjęs Azerbaidžano Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Atash Girkhiev pabrėžė, jog šis renginys skiriamas Azerbaidžano Respublikos ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiams paminėti. Jo nuomone, Adilės Efendi kūryba kultūros tiltais sujungia šias geografiškai tolimas valstybes.   

Vakaro metu buvo skaitomi Adilės Efendi eilėraščiai, juos keitė autorinių dainų atlikėjo Vygando Kazlausko dainos.  

Adile Efendi gimė 1961 metais Baku mieste (Azerbaidžanas) dailininkų šeimoje. Tėvas Korhmaz Efendiyev (1927-1993) žinomas, kaip vienas garsiausių 60-ųjų metų kartos avangardistų. Motina Begim Hacizade (1927-2017) plačiai žinoma grafikė ir tapytoja, priskiriama prie Azerbaidžano meno klasikų.

1981 – 1988 m. A. Efendi mokėsi Vilniaus dailės institute (dabartinė Vilniaus dailės akademija), kur studijavo grafiką ir knygos iliustravimo meną pas prof. Antaną Kučią.

1986 m. įstojo į Azerbaidžano dailininkų sąjungą, iliustravo knygas, dalyvavo parodose, kūrė eiles. 1990 m. laimėjo Azerbaidžano Respublikinį jaunųjų poetų konkursą.

Nuo 1994 m. bendradarbiavo su Turkijos Respublikos ambasada Vilniuje, organizavo ir kuravo kultūrinius renginius ir projektus tarp Lietuvos ir Turkijos respublikų. Nuo 2008 m. kuruoja kultūrinius projektus tarp Lietuvos ir Azerbaidžano nacionalinių filharmonijų.

2003 m. išleido poezijos rinkinį rusų kalba „Jei patyriau chronišką apkrovą“. 2014 m. išleido romaną „AKORD“ Baku, „Mutarcim” leidykla

Nuo 1986 m. dalyvavo daugiau nei 30 grupinių dailės parodų Lietuvoje, Azerbaidžane ir kt., surengė personalines parodas.