Lapkričio 16 d. Seime vyko iškilmingas renginys, skirtas paminėti Tarptautinę tolerancijos dieną. Į jį atvyko gausus būrys nevyriausybinių tautinių mažumų organizacijų iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų, valstybinių institucijų, savivaldybių, akademinės, švietimo bendruomenės, visuomenės atstovų, politikų, užsienio šalių ambasadorių.

Sveikindamas renginio dalyvius, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymėjo, kad tolerancija Lietuvoje kitų tautybių, kurių šiandien yra daugiau kaip pusantro šimto, turi ilgaamžes tradicijas.

„Kada kalbame apie vieną ar kitą žmogų, sakome“jis geras žmogus“. Ką mes turime pirmiausia omenyje. Pirmiausia tai, kad tas žmogus yra tolerantiškas. Jis leidžia mums būti savimi, pripažinti savo vertybes, turėti savo įsitikinimus“, - sakė Seimo vadovas.

Jis teigė, kad yra lankęsis įvairių konfesijų maldos namuose: sinagogoje, mečetėje, bažnyčioje. Ir visur buvo priimtas pagarbiai, nežiūrint, kad yra kito tikėjimo. „Tolerancija mus turi lydėti kasdien“, - pažymėjo V. Pranckietis.

Seimo Pirmininkas įteikė Padėkos raštus Klaipėdos Tautinių kultūrų centro direktorei Jelenai Butkevičienei, Varėnos rajono totorių draugijos pirmininkei Liusei Gaidukevičienei ir Kauno apskrities Lietuvos  totorių bendruomenės pirmininkui Kęstučiui Zenonui Šafranavičiui.

„Tolerancija yra viena iš esminių demokratijos vertybių. Tautinių mažumų dalyvavimas valstybės gyvenime yra mūsų valstybingumo ir sėkmės pagrindas. Mūsų uždavinys – sukurti teisines priemones, padedančias asmeniui puoselėti tautinį savitumą“, - kreipdamasis į renginio dalyvius, teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkės Guntos Rone nuomone, daugiatautėje visuomenėje, kokia yra Lietuva, svarbu kurti pagarbos įvairioms kultūroms, konfesijoms, tolerancijos atmosferą. Savaime tai neatsiranda. Reikalingas kryptingas, nuoseklus darbas, supažindinant moksleivius, jaunimą, visuomenę su šalyje gyvenančių tautų istorija, kultūra, tradicijomis, kas turtina valstybės gyvenimą, daro jį įvairesnį ir įdomesnį.

„Po kelių mėnesių švęsime istorinę datą – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines. Tai didelė visų Lietuvos tautų šventė, nes įvairių tautų atstovai dalyvavo valstybės  atkūrime tolimais 1918-aisiais metais, kovojo už jos nepriklausomybę savanorių gretose, tvirtino jos valstybingumą, įnešė svarų indėlį į šalies ekonomiką, mokslą, kultūrą, meną“, - sakė G. Rone.

Tautinių mažumų departamento direktorė prie LRV dr. Vida Montvydaitė, sveikindama renginio dalyvius, pažymėjo, kad jis – tai padėka tiems kurie savo gyvenimą skiria tautinių santykių darnai.

„Mus visus vienija panašios vertybės, pagarba kitoms kultūroms, tradicijoms ir mūsų valstybei. Būtent taip aš norėčiau traktuoti žodį „tolerancija“. Pagarba, o ne pakantumas, kaip dažnai interpretuojama“, - pabrėžė departamento vadovė.

Didelei grupei tautinių mažumų atstovų buvo įteikti departamento apdovanojimai, pareikštos padėkos už tarpkultūrinio dialogo, tarpetninių santykių darnos stiprinimą, pagarbos įvairioms kultūroms puoselėjimą.

Aukščiausias Tautinių mažumų departamento apdovanojimas - Didysis garbės ženklas „Už nuopelnus“ – įteiktas pirmajai Tautybių departamento prie LRV generalinei direktorei, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos garbės pirmininkei, žurnalistei, vertėjai, ambasadorei dr. Halinai Kobeckaitei. Ji apdovanota už veiklą ugdant visuomenėje pagarbą visoms tautome, už tarpkultūrinio dialogo ir tolerancijos skatinimą.

Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanotas Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas – už aktyvią veiklą Lietuvoje ir bendradarbiavimą su vietos savivaldos institucijomis, skatinant pagarbą Holokausto aukoms ir domėjimąsi Lietuvos žydų bendruomennės kultūra.

Aukso Garbės ženklą ,,Už nuopelnus“ gavo: Vilniaus universiteto profesorė Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, profesorius Adas Jakubauskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas, nevyriausybinės organizacijos „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“ pirmininkė Alicija Marija Klimaševska, Lietuvos ukrainiečių moterų sąjungos pirmininkė Tatjana Morgun, buvęs ilgametis Lietuvos-Lenkijos ir Lietuvos-Izraelio draugijų pirmininkas Pranas Morkus, Lietuvos edukologijos universiteto Rusų kalbos ir kultūros studijų centro direktorius Gendrikas Petkevičius, Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos direktorė, ilgametė Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo tarybos narė Diana Stachnovič.

Sidabro Garbės ženklu ,,Už nuopelnus“ apdovanoti: Lietuvos lenkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Pranciška Abromavičiūtė, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Alijus Aleksandrovičius, Lietuvos latvių bendruomenės narė Velta Anužienė, Keturiasdešimties totorių kaimo bendruomenės pirmininkė Fatima Buinovska, VšĮ Totorių kultūros centro direktorė Almira Parmaksizoglu, Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų draugijos HEIDE pirmininkė Gerlinda Stungurienė, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ buvusi ilgametė pirmininkė ir narė Liudmila Žalakevičienė-Pozdniakovienė.

Už aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veikla atminimo dovanomis – vardiniais laikrodžiais buvo apdovanoti: asociacijos „Slavų vainikas“ pirmininkė Tatjana Dvilevič, Klaipėdos savivaldybės Tautinių kultūrų centro projektų vadovė Tatjana Kononova, Visagino sentikių asociacijos pirmininkas Sergejus Kotovas, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Išvanas Kvikas.

Tautinių mažumų departamento padėkos buvo įteiktos totorių, rusų ir žydų bendruomenių nariams, Eitminiškių ir Lentvario gimnazijų mokytojams. Taip pat šiemet pirmą kartą už išskirtinį dėmesį tautinių mažumų kultūros ir tapatumo išsaugojimui buvo pagerbtos valstybės ir vietos savivaldos institucijos: Užsienio reikalų ministerija bei Utenos rajono savivaldybė.

Pinigines premijas ir diplomus gavo žurnalistai Vitalijus Karakorskis ir Siarhei Haurylenka už Tarpkultūrinio dialogo skatinimą bei baigiamųjų mokslo darbų tautinių mažumų tematika autoriai: Vilniaus universiteto magistrantė Kamilė Jagėlienė ir doktorantė Lina Leparskienė bei Vilniaus dailės akademijos studentė Anastasija Kodzisova.