Kokia šiandien tautinių mažumų padėtis Baltijos šalyse? Kaip jos pačios vertina savo istoriją? Kokias mato perspektyvas gyvenamose šalyse? Šie klausimai buvo svarstomi 2017 m. kovo 31 d. Tautinių bendrijų namuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Tautinės mažumos Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje: istorija, dabartis, perspektyvos“.

Pradėdama konferenciją, Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė pažymėjo, kad tautinės mažumos, jų organizacijos yra sukaupusios turtingą savo įvairiapusiškos veiklos patirtį. Todėl svarbu ją apbendrinti, paskleisti, pritaikyti ateityje.

Pranešimą apie tautinių mažumų padėtį Lietuvoje skaitė Tautinių mažumų departamento prie LRV Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė. Ji pateikė statistinių duomenų apie tautines mažumas Lietuvoje, teisinę bazę, galimybę mokytis gimtąja kalba, neformalaus švietimo tinklą. „Skaitlingoms tautinių mažumų organizacijoms departamentas teikia finansinę paramą, rengia seminarus, mokymus. Eilę metų vykdomas konkursas už tarpkultūrinio dialogo skatinimą, antrus metus paskelbtas baigiamųjų mokslo darbų tautinių mažumų tematika konkursas. Prie departamento kaip jo patariamoji institucija veikia Tautinių bendrijų taryba. Nemažą darbą atlieka departamento viešosios įstaigos“, - kalbėjo R. Paliukienė.

Lietuvos tautinių bendrijų veiklą pilietinės visuomenės kūrimo procesuose nagrinėjo Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas, Tautinių bendrių tarybos narys Mahiras Gamzajevas. Tautinis atgimimas, prasidėjęs 1987 m., paskatino tautines mažumas vienytis, jungtis, atsigręžti į savo istorines šaknis. Šio kelio etapai – Baltijos kelias, Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija, kuri veikė iki 1992 m. ir kurios veikloje dalyvavo per 80 įvairių tautinių mažumų atstovų. M. Gamzajevo nuomone, ji mūsų šalyje buvo vienintelė struktūra , telkusi ir vienijusi tautines mažumas, siekusi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bei demokratinės, pilietinės visuomenės formavimo.

Kalbėdamas apie šiandieninę padėtį, pranešėjas pažymėjo, kad tautinių mažumų politika – tai ne vien tik meno saviveiklos kolektyvų, vaikų piešinių konkursų ir kitų panašių projektų finansavimas. „Tautinių mažumų politika tampriai susijusi ir su šalies nacionalinio saugumo bei užsienio politikos klausimais“, - sakė M. Gamzajevas.

Kaip teigimą aplinkybę pažymėjęs įkurtą Tautinių mažumų departamentą, jis teigė esant nepatenkinamai padėčiai, kad jau aštunti metai kaip nėra Tautinių mažumų įstatymo.

Kodėl Lietuvoje nėra Tautinių mažumų įstatymo buvo aiškinama ir Lietuvos armėnų bendrijos valdybos nario, Tautinių bendrijų tarybos nario Ruslano Arutiuniano pranešime.

Tautinės bendrijos praktikuoja įvairias veiklos formas. Štai jau keletas metų įdomiai dirba Lietuvos lenkų diskusijų klubas. Apie tai konferencijoje kalbėjo šio klubo pirmininkas Gžegož Miloševič. Klubo misija – diskutuoti aktualiais klausimais, kurie rūpi ne tik Lietuvos lenkams, bet ir lietuviams, apskritai visiems piliečiams, suinteresuotiems santarve, gerais tarpetniniais santykiais visuomenėje. Klube, į kurio diskusijas kviečiami mokslininkai, politikai, politologai, svarstomi istorijos klausimai, šiandieninės aktualijos. „Demokratinėje aplinkoje, kurioje išklausomos ir gerbiamos įvairios nuomonės, galima rasti raktą į sudėtingų problemų sprendimą, ieškoti kompromisų, teikti siūlymų valdžios institucijoms“, - pažymėjo G. Miloševič.

Tautinės bendruomenės, kaip minėta, yra sukaupusios didelę ir įvairią darbo patirtį. Apie tai konferencijoje kalbėjo rumunų-moldavų, totorių, rusų, čečėnų bendruomenių atstovai.

Lietuvos rumunų kultūros bendrijos pirmininkė Lučija Bartkienė apžvelgė bendrijos istoriją, akcijas, kuriomis siekiama išsaugoti tautinę tapatybę, gimtąją kalbą, būti visaverčiais Lietuvos valstybės piliečiais. Pavyzdžiui, bendrija šiemet jau antrą kartą surengė rumunų kalbos diktantą savo nariams. Į kultūrinę veiklą įtraukia jaunimą. Dvasinio susibūrimo vieta tapo Kryžių kalnas, kuriame pastatytas bendrijos kryžius. „Visi bendrijos nariai puikiai moka lietuvių kalbą. Mes palaikome ryšius su mūsų gentainiais Estijoje ir Latvijoje. Jie toli gražu ne visi kalba estiškai ar latviškai“, - sakė L. Bartkienė.

Nuo totorių pranešimus skaitė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Pasaulinio Krymo totorių kongreso generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Adas Jakubauskas ir Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė, Tautinių bendrijų tarybos narė, Vilniaus universiteto docentė dr. Galina Miškinienė.

Pasak prelegentų, tai viena iš pačių seniausių tautinių bendruomenių Lietuvoje. Šiemet sukanka 620 metų nuo pirmųjų totorių įsikūrimo mūsų krašte. Per ilgus šimtmečius jie patyrė ir pakilimo, ir nuosmūkio periodus, prarado gimtąją kalbą, tačiau sugebėjo išsaugoti tapatybę, religiją. Šiandien totoriai – aktyvūs visuomenės nariai. Pagal išsilavinimo rodiklius jie nenusileidžia lietuviams. Mažoje totorių bendruomenėje – dešimt mokslo daktarų. Pasitinkant jubiliejų bus surengta ne viena mokslinė konferencija, parodos ir kt. Renginiai vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose šalies miestuose.

Antroji pagal skaitlingumą tautinė bendruomenė Lietuvoje – rusai. Apie jos reikalus konferencijoje kalbėjo Lietuvos rusų kultūros fondo pirmininkė Tatjana Michniova. Ji pasidžiaugė, kad mūsų šalyje toliau gyvuoja rusų kultūra. „Tai matyti iš afišų viešose erdvėse, teatrų, koncertų salių repertuaro“, - sakė ji. Aktyviai dirba Rusų kultūros centras, Lietuvos rusų susirinkimas, romanso mylėtojų draugija „Melos“, literatūrinis susivienijimas „Logos“. Tačiau, pasak T. Michniovos, bendruomenę jaudina padėtis švietimo srityje. Mokyklose nėra etnokultūros bloko, mažesniuose miestuose nyksta visuomeninės rusų organizacijos.

Mintimis apie Baltijos čečėnų bendriją dalinosi šios bendrijos pirmininkė, Tautinių bendrijų tarybos narė Aminat Saijeva. Nemažai čečėnų tautybės žmonių savo laiku dirbo susivienijime „Mažeikių nafta“, kitose vietose. Bendrija turėjo vaikų ansamblį, minėjo nacionalines šventes, net trijuose miestuose veikė sekmadieninės čečėnų mokyklėlės. Tačiau tai – jau praeitis. „Per krizę daugelis neteko darbo, išvyko gyventi į Vakarų šalis. Likę gyvena išsisklaidę įvairiose Lietuvos vietose. Mažai vaikų. Apie ansamblį ir kalbos nėra“, - sakė A. Saijeva.

Turiningus pranešimus konferencijoje perskaitė svečiai iš Estijos ir Latvijos.

Estijos tautinių mažumų asociacijos prezidentas Timuras Seifulenas ir Estijos mordvių bendrijos pirmininkė Natalija Jermakova kalbėjo apie kultūrinį darbą. Pavyzdžiui, vien mordvių bendrija organizuoja 15-20 renginių per metus: parodas, tautinių ir Estijos valstybinių švenčių minėjimus, koncertus ir kt. Į kultūrinę veiklą įtraukiami vaikai ir jaunimas. „Nenorime užsikonservuoti savo kultūrinėje erdvėje. Daugelis renginių vyksta kartu su Estijos pilietinėmis organizacijomis, estų etninės kultūros draugijomis“, - sakė N. Jermakova.

Apie Latvijos tautinių mažumų kultūrinę veiklą konferencijoje pranešimus skaitė Latvijos I. Kozakevičiaus tautinių kultūrų bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas, Latvijos armėnų kultūros draugijos vicepirmininkas, Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademijos profesorius dr. Rafis Charadžanianas ir Latvijos rusų bendrijos „Klasika“ valdybos narys Aleksandras Cvetkovas.

Asociacija vykdo plačią kultūrinę veiklą. Organizuoja koncertus, parodas. Jose dalyvauja profesionalūs atlikėjai, dailininkai, o taip pat ir mėgėjai. Pažymimos latvių, rusų, kitų tautų rašytojų, kompozitorių kūrybos ir gyvenimo datos. Beje, kaip pažymėjo R. Charadžanianas, jam artima ir lietuvių kultūra. Profesorius paminėjo lietuvių kompozitorius Osvaldą Balakauską, Algirdą Martinaitį, Bronių Vaidutį Kutavičių, kurių kūrybą jis propaguoja.