Gegužės 22 d. Vilniaus rotušėjė iškilmingai paminėta Lietuvos tautinių bendrijų diena. Pilnutėlėje salėje buvo tautinių mažumų, pilietinių nevyriausybinių organizacijų atstovai, valstybinių institucijų darbuotojai, Vilniuje akredituotų užsienio diplomatinių atstovybių pareigūnai.

Susirinkusius sveikino Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė.

„Džiaugiuosi, kad dėmesys Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendruomenėms didėja. Vis aiškiau suprantama, kad tautinė šalies įvairovė yra mūsų stiprybė, istoriškai susiklosčiusi tradicija, kurią privalome panaudoti šiuolaikinės valstybės raidai. Ketvirtą kartą švenčiame Tautinių bendrijų dieną, antrus veiklos metus skaičiuoja atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdoma eilė veiklų ir projektų, skirtų tautinių mažumų integracijai ir kultūrų sklaidai. Bendradarbiavimas su tautinėmis bendruomenėmis ir valdžios institucijų bei savivaldos rūpestis padeda nuveikti daug reikšmingų darbų“, – sakė departamento vadovė.

Ji pakvietė tautines bendrijas kartu sutikti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines.

Lietuva nuo amžių buvo ir yra daugiatautė valstybė. Šis bruožas šiandien, pasaulio globalizacijos ir didelio žmonių judėjimo sąlygomis, darosi dar ryškesnis. Jeigu 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių atstovai, tai 2011 metų surašymo duomenimis – 154 tautybių atstovai. Tai sudaro apie 15 proc. šalies gyventojų. Daugiatautiškiausias šalies miestas – Vilnius. Čia gyvena 128 tautybių atstovai, kurie sudaro apie 34 proc. visų vilniečių: apie 16 proc. – lenkų, apie 12 proc. – rusų.

Prieš dvejus metus Vilniuje gimė akcija, kuri simbolizuoja šalių, miestų draugystę ir partnerystę – Vilnius gatves puošia dvikalbiais užrašais. Iš viso sostinėje gatves papuošė jau dešimt dekoratyvinių lentelių: Rusų, Vašingtono, Varšuvos, Karaimų, Totorių, Žydų, Islandijos, Vokiečių, Latvių, Olandų. Tai atviro miesto simbolis ir draugiškumo ženklas visiems čia gyvenantiems ir atvykusiems.

„Šiandien švenčiame bendrystę. Labai stengiamės, kad mūsų visų miestas būtų patogus ir svetingas, kad čia visi sugyventume oriai, puoselėtume kultūrą. Vilnius visais laikais buvo daugiatautis miestas, kuriame rasdavo vietą visi norintys. Tad mums svarbu ir toliau išlikti tokiu miestu – atviru, draugišku, tolerantišku. Sveikinu visus susirinkusius šios gražios ir prasmingos šventės proga!“, - kreipdamas į renginio dalyvius, sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Kalbėjo pirmoji Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinė direktorė dr. Halina Kobeckaitė.

Kitąmet minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines. „Tai mūsų visų didelė bendra šventė. Valstybės atkūrime bei įtvirtinime aktyviai dalyvavo ir tautinės mažumos“, - sakė Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė Gunta Rone.

Pažymėtina, kad jauna atsikūrusi valstybė, be kitų neatidėliotinų darbų, iškart ėmėsi spręsti ir tautinių mažumų klausimus. Pirmojoje vyriausybėje buvo du ministrai be portfelio žydų ir gudų reikalams. Tautinės mažumos tarpukariu turėjo dideles kultūrinės-švietėjiškos veiklos galimybes. Veikė daugybė tautinių mažumų organizacijų ir draugijų, dirbo mokyklos, buvo leidžiami laikraščiai ir žurnalai, rengiamos  radijo laidos tautinių mažumų kalbomis.

„Tokį tolerantišką Lietuvos valstybės požiūrį į šalyje gyvenančias kitų tautybių bendruomenes lėmė valstybingumo tradicija, atėjusi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, valstybės, kurioje buvo stengiamasi suderinti įvairių tautų ir konfesijų interesus, sugyventi su kaimynais ir gerbti kita kalba kalbančius savo piliečius. Džiaugiamės, kad mums tenka laimė gyventi laiku, kai bus švenčiamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Jubiliejus mus turi suvienyti, nuolat priminti apie mūsų bendrus namus – Lietuvą, kurią branginame ir kuria didžiuojamės. Tautinės bendrijos ruošiasi aktyviai dalyvauti šventiniuose renginiuose, kartu su visa Lietuva garbingai paminėti šią istorinę datą“, - teigė G. Rone.

Grupė tautinių bendrių atstovų buvo apdovanoti Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, Tautinių mažumų departamento, Vilniaus miesto Mero Padėkos raštais už tarpkultūrinio dialogo puoselėjimą, tolerancijos stiprinimą, aktyvią visuomeninę veiklą.

Minėjimo dalyviams koncertavo Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos auklėtiniai.

Renginį organizavo Tautinių mažumų departamentas kartu su Tautinių bendrijų taryba.

2013 m. Seimas įteisino gegužės 21-ąją kaip atmintiną dieną ir paskelbė ją Lietuvos tautinių bendrijų diena. UNESCO sprendimu ši diena paskelbta Pasauline kultūrų puoselėjimo diena. Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi deklaraciją „Savitumas, įvairovė ir pliuralizmas“, kurios svarbiausias tikslas – išlaikyti tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą. 

Nuotraukose: asociacijos "Dačija" nariai, dalyvavę renginyje. 

Asociacijos "Dačija" archyvas