Ant Vokiečių gatvėje esančio namo Vilniaus senamiestyje, pažymėto pirmuoju numeriu, spalio 3 d. iškilmingai atidengta lentelė vokiečių kalba.

„Vokiečių gatvė yra viena iš seniausių Vilniuje. Ji taip vadinasi nuo XIV-ojo amžiaus, nuo Lietuvos  didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų, kai jis išsiuntė savo laiškus į daugelį Europos miestų, kviesdamas amatininkus, mokslo žmones atvykti čionai, įsikurti, gyventi ir dirbti. O tuo metu didžioji Europos dalis buvo vokiškai kalbanti. Atvykę žmonės čia įkūrė Vokiečių gatvę, kuri ilgą laiką buvo viena svarbiausių gatvių. Labai džiaugiamės, pagerbdami vokiečių bendruomenę būtent čia“, - sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Lentelės atidengimo ceremonijoje dalyvavo Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Jutta Schmitz. Ji pažymėjo, kad šis aktas liudija Vilnių esant atvirą, draugišką miestą, branginantį savo istoriją.

„Vokiečių gatvėje gyveno nemažai garsių žmonių. Tai Tyzenhauzai, Pliaterių giminės atstovai ir kiti. Veikė liuteronų bažnyčia. Čia dirbo architektas vokietis Jonas Kristupas Glaubicas, sukūręs Vilniaus baroko veidą. Tai žymiausias Vilniaus baroko architektas. Jis sėkmingai dirbo Lietuvos labui, buvo liuteronų bažnyčios garbės narys“, - teigė Vokiečių bendruomenės pirmininkas Ervinas Peteraitis.

Pasak renginyje kalbėjusio Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio, Vilniaus unikalumas yra tas, kad čia įvairių kultūrų, įvairių religijų žmonės daugelį šimtų metų galėjo taikiai ir draugiškai gyventi vieni šalia kitų. „Lentelių atidengimas Vilniaus gatvėse įvairiomis kalbomis yra ne tik kažkoks istorinis, muziejinis ženklas. Linkiu, kad tai būtų priminimas ir mūsų kasdieniame gyvenime. Mes, suprasdami savo religinius, kultūrinius skirtumus, esame kaimynai, kuriame tą pačią visuomenę ir aplinką, kurioje mes visi gyvename“, - sakė vyskupas.

Anksčiau lentelės atitinkamomis kalbomis atidengtos Vilniaus Varšuvos, Rusų, Totorių, Žydų gatvėse.