Tautinių bendrijų namai, vystydami savo veiklą, pagrindinį dėmesį skiria Lietuvos tautinių mažumų tapatumo puoselėjimui, skatina ir remia tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomeninį gyvenimą procesus. Tautinių bendrijų namai teikia paramą Lietuvos tautinių mažumų visuomeninėms organizacijoms jų visavertės integracijos į šalies visuomeninį gyvenimą procese tiria tautų, tautinių bendrijų visuomeninių organizacijų socialines, ekonomines, kultūrines problemas, organizuoja ir vykdo Lietuvoje gyvenančių tautų istorinius, demografinius, sociologinius tyrimus; analizuoja Lietuvos gyventojų visuomenines, nacionalines, socialines problemas, organizuoja ir vykdo viešosios nuomonės apklausas; apibendrina ir sistemina surinktą informaciją;

organizuoja vadovėlių, kitų mokymo priemonių, norintiems išmokti lietuvių kalbą, ruošimą spaudai ir leidybą; organizuoja valstybinės lietuvių kalbos kursus;

Nuo 1992 metų Tautinių bendrijų namai rengia įvairias mokymo priemones tautinių grupių nariams ir tautinių bendrijų nevyriausybinių organizacijų lyderiams, skatinančias integracijos procesus. Viena iš tokių priemonių tai lietuvių kalbos kursai. Šie kursai leidžia tautinių bendrijų nariams ne tik pramokti lietuvių kalbos, bet ir paruošia juos valstybinės kalbos kvalifikacijos egzaminams, didina jų galimybes įsilieti į darbo rinką. Kadangi valstybinės lietuvių kalbos kursai yra paklausi, o svarbiausia efektyvi asmenų priklausančių tautinėms bendrijoms  integracijos priemonė,  2005 metais vasario 3d. Tautinių bendrijų namuose buvo įsteigtas Valstybinės kalbos mokymo centras.

Lietuvių kalbos kursai organizuojami įvairių tautybių asmenims kuriems dėl įvairių priežasčių reikalingi lietuvių kalbos mokymai. Priežastys yra skirtingos, tačiau dažniausiai nukreiptos į asmens statuso gerinimą darbo rinkoje. Pvz:

Lietuvių kalbos mokėjimo reikalauja  darbdavys – 35 % ;

darbdavys  reikalauja valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinės kategorijos pažymėjimo – 39 %;

dalis tikslinės grupės narių  nori tapti Lietuvos Respublikos piliečiais – 10 %;

nori  bendrauti su aplinkiniais (vyro / žmonos giminėmis, draugais, ir t.t.)- 74 % 

domisi Lietuvos istorija, papročiais ir mano, kad lietuvių kalba padės tenkinti šį poreikį- 52 %

Tautinių bendrijų namų atliktos apklausos paneigia stereotipinę nuomonę, kad lietuvių kalbos nemoka tik asmenys turintys pradinį ar vidurinį išsilavinimą. Valstybinės kalbos kursai, bei valstybinės kalbos turima kvalifikacijos kategorija leidžia asmenis turinčius aukštąjį, aukštesnįjį ar profesinį išsilavinimą sugražinti į darbo rinką. Bendradarbiaujant su Vilniaus darbo birža pavykstą į mokymus įtraukti bedarbius asmenis siekiančius įgyti naujų kompetencijų ar gauti formalų dokumentą patvirtinantį asmens valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.

Projekto dalyvių kilmės geografija yra plati. Dažniausiai projekto dalyviai yra kilę iš NVS valstybių, retkarčiais pasitaiko dalyvių kilusių iš dabartinės Europos Sąjungos valstybių.  Galimybėmis dalyvauti mokymuose domisi asmenys ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos ar Vengrijos – naujieji imigrantai.

Tačiau Lietuvos respublikos piliečiai atstovaujantys tautines mažumas buvo ir yra reikšmingiausia ir didžiausia projekto tikslinės grupės dalis. 1990 metais priėmus sprendimą suteikti pilietines teises visiems norintiems ( taip vadinamas nulinis variantas) Lietuvos gyventojams, dalis Lietuvos respublikos piliečių dėl istorinių ar regioninių ypatumų susidūrė su valstybinės lietuvių kalbos mokėjimo problema. Vilniaus rajone, Šalčininkų rajone, Vilniaus mieste, Visagino mieste smarkiai išaugo valstybinių lietuvių kalbos kursų poreikis.

Pastaraisiais metais tarp projekto naudos gavėjų išaugo asmenų turinčių leidimą nuolat gyventi Lietuvoje skaičius.

Valstybinės Lietuvių kalbos centro veikla, šiems asmenims yra neįkainojama parama.  Duodami ne tik kalbos pagrindai, naujos žinios apie šalį, kultūrą, istoriją, tautinius- lietuviškus papročius. Yra užmezgamas socialinis kontaktas. Suteikiama unikali galimybė įsilieti į tautinių bendrijų namuose veikiančias tautinių bendrijų nevyriausybinių organizacijų veiklą, puoselėti savąją kultūrą, neprarasti tautinio identiteto.

1999 metais siekiant išsiaiškinti valstybinės kalbos kursų organizavimo poreikį bei sužinoti problemas, buvo surengta apklausa  Vilniaus, Visagino, Šalčininkų bei Trakų valstybinės kalbos kursų klausytojų apklausa. Apklausoje dalyvavo 519 respondentai. Atlikus apklausą pateiktos šios išvados:

1. Valstybinės kalbos kursai yra viena svarbiausių lietuvių kalbos mokymosi formų.

2. Valstybinės kalbos kursų klausytojai - daugiausia vidutinio amžiaus žmonės, turintys pakankamai aukštą išsilavinimą bei reikalingas šalies ūkiui specialybes.

3. Pagrindinė priežastis, skatinusi šiuos žmones mokytis valstybinės kalbos - ekonominė, susijusi su darbu.

4. Valstybinės kalbos mokymo procese daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbos rašybai mokyti.

5. Norintys mokytis ir besimokantys lietuvių kalbos vis dar jaučia mokomosios literatūros, techninių mokymo priemonių  stygių.

2002 m. gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis bedarbystė tarp tautinių mažumų buvo žymiai didesnė nei vidutinė šalyje. Esant bendram nedarbui 13,8 proc., neturinčių darbo lietuvių buvo 12,8 rusų – 20,3, lenkų – 17,8, kitų tautybių – 17,4 proc. Atlikti tyrimai parodė, kad nors didesnė rusų tautybės gyventojų dalis turi aukštąjį išsilavinimą, bedarbystė tarp jų didesnė nei tarp lenkų ar lietuvių. Nors bedarbystės priežastys tam tikrose vietovėse buvo objektyviai paaiškinamos ekonomine regionų būkle ir savivaldos iniciatyvos stoka, palyginus įvairius apklausų duomenis paaiškėjo, kad Valstybinio lietuvių kalbos centro steigimas yra būtina ir neatidėliotina socialinės bei ekonominės atskirties mažinimo priemonė. Tad siekiant keisti  situaciją 2005 metais Tautinių bendrijų namuose remiant Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vyriausybės bei Valstybinei Lietuvių kalbos komisijai  buvo įkurtas Valstybinės Lietuvių kalbos centras.

Valstybinės Lietuvių kalbos centro veikla, šiems asmenims atstovaujantiems tautines bendrijas yra neįkainojama parama.  Svarbiausia juk ne tik valstybinės kalbos pagrindai, naujos žinios apie šalį, kultūrą, istoriją, tautinius- lietuviškus papročius.  Užmezgami svarbūs socialiniai ryšiai. Suteikiama unikali galimybė įsilieti į tautinių bendrijų namuose veikiančias tautinių bendrijų nevyriausybinių organizacijų veiklą, puoselėti savąją kultūrą, neprarasti tautinio identiteto. Perimti kitų tos pačios tautybės asmenų gyvenimo Lietuvoje patirtį. Antra vertus tai pagalba vietos bendruomenei, miestui, valstybei. Asmuo šio projekto rengiamų mokymų pagalba įsiliejęs į darbo rinką, savo darbu sukuria ne tik ekonominę pridėtinę vertę, bet ir mažina įvairias socialines įtampas, neigia įsisenėjusius ir dažnai jokiais faktais neparemtus ksenofobinius stereotipus