Lenkijos institutas Vilniuje ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija maloniai kviečia Jus į ypatingą renginį „RomaniArt. Kultūrų dialogai“, skirtą Lenkijos romams, jų kultūrai, istorijai bei menui. Renginys vyks „Kultūros naktį“ š.m. birželio 17 d. (penktadienį) 19 val., Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje ir kieme, Šv. Jono g. 11, Vilnius.

Vakaro programoje:

trijų menininkų (Małgorzatos Mirgos-Tas, Bogumiłos Delimatos ir Krzysztofo Gilo) grupės Romani Art tapybos parodos atidarymas, susitikimas su autoriais ir Adamu Bartosz΄u, garsiu Lenkijos etnologu ir romų kultūros tyrinėtoju, originalios romų meno kolekcijos bei vėliau nuolatinės ekspozicijos „Romų istorija ir kultūra“ Tarnow΄o muziejuje iniciatoriumi. Parodą kūrę menininkai kilę iš sėslios romų grupės, vadinamos Karpatų romais arba Bergitka Roma (kalnų romais). Lenkijos romų meno paroda veiks Iki rugsėjo 19 d. 

žinomos Lenkijos romų menininkės: poetės ir dainininkės  Bronisławos Wajs-Papuszos (1908-1987) poezijos skaitymas

Filmo „Papusza“ (rež. J. Kos-Krauze ir K. Krauze), kritikų pavadinto „meistrišku vizualiniu kūriniu” peržiūra  (2013, lenkų k., subtitrai liet. k., 131 min). 

Bogumiła Delimata (g. 1966) žavisi flamenko šokio menu, yra žinoma šokėja, dailininkė. Jos darbuose vyrauja figūriniai motyvai. Šiltų spalvų paveikslai žiūrovus perkelia į pietų klimato kraštus. Stebėdami kūrinius jaučiame autorės asmeninį požiūrį. Žmonės paveiksluose atrodo nutolę nuo civilizacijos, dažnai vaizduojami gamtos apsuptyje, kartu su gyvūnais. Bogumiłos Delimatos tapybos technika grįsta postimpresionizmo tradicijomis. Autorė mėgsta aiškias spalvas ir linijas. Jos tapyba brandi ir apgalvota. Viskas, kas matoma drobėje, yra pavaizduota neatsitiktinai. Apie save ji sako: šokis išmokė nuolankumo ir disciplinos, šias savybes ji perkelia į kiekvieną veiklos sferą, taip pat ir tapybą. Aistra gyventi atsispindi jos kūryboje – juntama laisvė šokyje ir tapyboje. Menininkė daugiausia laiko praleidžia Ispanijoje ir gastrolėse visoje Europoje.

Małgorzata Mirga-Tas (g. 1978) – skulptorė, dailininkė, iliustratorė, papuošalų kūrėja. Studijuodama Krokuvos Dailės akademijoje, pradėjo eksperimentuoti su kartono skulptūromis. Jos kartoninės skulptūros išsiskiria savita forma, taip pat romų kultūros tematika. Dailės darbai jungia tapybos ir koliažo technikas, todėl atskleidžia gyvas spalvas, aiškius piešinių kontūrus ir ornamentiką. Dažniausiai juose vaizduojamas kasdienis romų gyvenimas. Įkvėpimo autorei suteikia aplinka: kaimynai, šeima arba apsilankymas kitose romų gyvenvietėse. Menininkė pabrėžia, kad svarbiausias idėjų šaltinis yra romų šaknys ir vietovės, kuriose romai gyvena.

Nuo 2010 metų gimtojoje Czarna Góroje netoli Tatrų kalnų rengia kasmetinę tarptautinę romų meno stovyklą Jaw Dikh! (Ateik, pažiūrėk!), kurioje dalyvauja romų ir ne-romų menininkai. Įsteigė to paties pavadinimo fondą. Aktyviai veikia švietimo sferoje, rengia dailės dirbtuves romų ir lenkų vaikams. Organizuoja romų vaikams fotografijos dirbtuves „Romski Pstryk”.

2014 m. kartu su bendraminčiais surengė parodą „Nutrūkusi kelionė“ (Zalikierdro drom), skirtą romų genocidui II Pasaulinio karo metais. 2015 m. laimėjo prizą dailės bienalėje „Bielsko ruduo” (Bielsko-Biała). Išskirtinis autorės kūrinys yra Romų Genocido atminties paminklas, 2011 liepos mėnesį pastatytas romų žudynių, vykusių 1942 m. vasarą, vietoje (Borzęcin Dolny, Lenkija).

Krzysztof Gil (gimė 1987). Mokykloje tapo Hanso Guggenheimo stipendijos laureatu. 2013 m. baigė Krokuvos Dailės akademijos Grafikos fakultetą, šiuo metu siekia daktaro laipsnio. Apdovanotas Jolantos Kwaśniewskos fondo „Porozumienie bez Barier” stipendija, tris kartus jam buvo skirta Vidaus ir administracinių reikalų ministro stipendija.

Krzysztofo darbuose vaizduojama su romų kilme siejama tematika. Darbuose autorius daugiausia naudoja piešinio techniką. Kūriniuose autorius jungia preciziškas figūras su ekspresyviomis abstrakčiomis formomis, naudodamas ribotą spalvų gamą. Kurdamas įkvėpimo ieško senose fotografijose, knygų iliustracijose, filmuose, naudodamas jas kaip pretekstą savitiems paveikslams.

Nuo 2008 metų – menininkų grupės Romani Art narys. Aktyviai veikia prieš diskriminaciją ir socialinę atskirtį. Tarptautinės organizacijos ternYpe narys. Pats sako: „Nuo pat Krokuvos dailės licėjaus romų tema man labai svarbi. Negaliu to paaiškinti, yra KAŽKAS, ką stipriai jaučiu, bet nemoku to išsakyti žodžiais. Todėl vienintelis tinkamas man būdas kalbėti apie tai yra dailė (...) Dabar, po daugelio metų, supratau, kad turėjau subręsti, į savo kultūrą pažvelgti iš skirtingų taškų, išmokti laikytis atstumo. Padėjo ir dalyvavimas įvairiuose projektuose prieš diskriminaciją ir stereoptipus”.

Nuo 2013 metais Krzysztofas siekia daktaro laipsnio. Pasirinko ryšių tarp romų praeities, dabarties ir ateities temą, kurią apibrėžia vienas romų žodis „tajsa” (šiandien, rytoj).

2014 metais dalyvavo parodoje Zalikierdo Drom (Nutrūkusi Kelionė) skirtoje romų genocidui II Pasaulinio karo metais.

Papuša – pirmoji romų tautybės moteris, rašiusi poeziją, ją publikavusi ir pakeitusi tradicinį romų bendruomenėje gyvenančios moters įvaizdį. Papuša – jos literatūrinis pseudonimas. Romų kalba „Papuša“ reiškia lėlė. Tikroji šios sudėtingo likimo moters pavardė Bronislawa Wajs. Daug laiko čigonų tabore praleidęs poetas Jerzy Ficowskis atskleidė Papušos talentą ir lenkų literatūros klasiko Juliano Tuwimo padedamas 1956 m. išleido pirmąjį originalios poetės kūrinių rinktinę „Papušos dainos“. Kartu su taboro čigonais Papuša patyrė daug skriaudų ir neapykantos (iš aplinkinių kaimiečių, paskui nacių, galiausiai komunistinės valdžios), o ir poetinis talentas atnešė jai tik dar daugiau kančių. Dėl viešai paskelbtų eilių ji buvo gentainių prakeikta, bet buvo priversta tarp jų gyventi iki mirties.

Joannos  i Krzysztofo Krauzų filmas „Papuša“ (Papusza), atidarysiantis parodą, supažindina su uždaru ir savitu romų bendruomenės gyvenimu XX a. vidurio Lenkijoje. Šis nespalvotas filmas kupinas  gražių peizažų, romų gyvenimo kasdienybės akimirkų ir egzotikos.