Pranciškaus Skorinos pagerbimas Vilniuje

2016 m. lapkričio 18–19 d. Vilniuje buvo gražiai pagerbtas pirmasis Lietuvos spaustuvininkas ir leidėjas Pranciškus Skorina (*prieš 1490–†po 1541). Prieš 500 metų Prahoje Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti savo į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – Rusėniškąją Bibliją (ji ten spausdinta 1517–1519). Po penkerių metų, 1522-aisiais, jis Vilniuje išleido Mažąją kelionių knygelę, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą Apaštalo pavadinimu (pagrindiniai abiejų tekstai parašyti irgi bažnytine slavų kalba). Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, ne tik pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai charakterizuojančių tiek jo – Renesanso žmogaus, tiek jo tėvynės – įvairiakalbės, įvairiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos, pasiruošimą kultūros inovacijoms, tiek ir tuos kelius, tas erdves, kuriomis minėtos inovacijos pasiekė jį, jo aplinką ir jo tėvynę apskritai.

Pagerbiant šį asmenį ir šį įvykį, Baltarusių klubas „Siabryna“, Lietuvių kalbos institutas ir Lietuvos baltarusistų asociacija surengė Skorinos skaitymus, pavadintus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų tradicija“. Skaitymų renginiai prasidėjo lapkričio 18 d. Vidurdienį konferencijos rengėjai ir svečiai padėjo gėlių prie Skorinai skirtos atminimo lentos, esančios ant namo Didžiojoje g. 19. Čia sveikinimo žodį tarė Baltarusijos Respublikos ambasadorė p. Liudmila Tatarinovič, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja p. Vilma Šilalienė ir Baltarusių klubo „Siabryna“ pirmininkas Valentinas Stechas. Tos dienos vakare Šv. Baltramiejaus bažnyčioje buvo surengtos iškilmingos pamaldos. Lapkričio 19 d. Lietuvos rašytojų klube buvo surengti moksliniai skaitymai. Juose pranešimą „Rusėniškoji Biblija ir jos amžininkai – ankstyviausieji Lietuvos leidiniai“ perskaitė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas. Įdomius pranešimus klausytojų dėmesiui pateikė kolegos iš Lietuvių kalbos instituto: dr. Marina Čistiakova („Apie vertimus iš lotynų kalbos Abiejų Tautų Respublikoje XVII a.“) ir prof. habil. dr. Sergejus Temčinas („Eretinė Pranciškaus Skorinos graviūra („Dievas rojuje“)“). Naujų duomenų apie Skoriną ir jos sūnus klausytojai išgirdo iš Prahos Karolio universiteto doc. habil. dr. Iljos Lemeškino („Pranciškaus Skorinos vaikai“). Pranešimus apie įvairius su Skorina susijusius dalykus taip pat perskaitė keli kiti mokslininkai ir muziejininkai iš Lietuvos ir Baltarusijos.
 

Vrublevskių bibliotekos informacija

Nuotraukos Valentinos Kulikauskienės.