Spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose atidaryta paroda „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“. Joje pasakojama apie dvidešimt tautinių bendrijų istoriją, atsiradimo mūsų šalyje aplinkybes, jų kultūrą, paveldą, šiandieninę veiklą.

„Jūs savo nacionaliniais ypatumais, savo kūryba, meile menui, istorijai darote mūsų valstybę turtingesnę. Ši paroda liudija, kad Lietuva per amžius buvo žinoma kaip daugiatautė valstybė bei išliks tokia ir ateityje. Noriu jums padėkoti, kad nepamirštate savo istorinių šaknų“, - kreipdamasis į susirinkusius, tarp kurių buvo daug tautinių bendrijų atstovų, - sakė Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

Jis pažymėjo, kad Lietuva yra draugiška šalis, atvira visiems, kad čia plaka tautinių bendrijų širdys, kurios susilieja į vieną didžiulę širdį, kuri vadinasi Lietuva.

„Išduosiu paslaptį, kad aš pats esu pusiau tautinės bendrijos atstovas. Mano mama rusė, tėvas – lietuvis. Mamos pusėje yra italų. Puikiai žinau ir puikiai jaučiu, kokių rūpesčių turi tautinių bendrijų atstovai. Būdamas Seimo nariu, dėsiu visas pastangas, kad tų rūpesčių būtų kuo mažiau“ - teigė V. Juozapaitis

Parodos atidaryme dalyvavo Tautinių mažumų departamento prie LRV Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyr. specialistas Arturas Zapolskis.

„Netrukus švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejų. Tai visų mūsų bendra šventė. Lietuvos nepriklausomą valstybę atkūrė, prie jos atkūrimo prisidėjo ir tautinės mažumos. Nepriklausoma, laisva valstybė Lietuva yra visų mūsų tikslas ir siekis. Kaip ir prieš šimtą metų, taip ir dabar Lietuva yra daugiatautė, daugiakultūrė valstybė. Mus jungia bendros vertybės“, - sakė departamento atstovas.

Pasak A. Zapolskio, šiuo metu Lietuvoje yra per 250 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų. Jų veiklos spektras yra labai platus. Tai šokių, folkloro kolektyvai, chorai, ansambliai, teatrai, klubai, trečiojo amžiaus universitetai, švietimo, kultūros, profesinės, labdaros ir kitos asociacijos

„Tautinių mažumų departamentas stengiasi akcentuoti tas vertybes, kurios yra būtinos ir be kurių neįmanomas visų tautų sambūvis. Esame įsitikinę, kad tik kartu galima kurti stiprią, saugią, šiuolaikišką Lietuvą. Tarp mūsų pagrindinių tikslų yra palaikyti pasitikėjimu grįstą dialogą tarp valstybės institucijų ir tautinių mažumų organizacijų. Ši paroda yra puikus įrodymas, kad toks dialogas turi svarų pagrindą“, - sakė A. Zapolskis.

„Kiekviena tautinė bendrija turtina mūsų šalies gyvenimą nepakartojamomis spalvomis – savo tradicijomis, papročiais, kultūra, kuri yra visos Lietuvos kultūros sudėtinė dalis. Ši paroda tai įtikinamai patvirtina. Paroda padės geriau ir giliau pažinti mūsų bendrapiliečius – tautinių bendrijų atstovus, tuos, kurie gyvena šalia mūsų. Įvairūs nesusipratimai etniniu pagrindu neretai būna dėl nežinojimo. Kuo geriau pažinsime vieni kitus, tuo darnesnė bus mūsų visuomenė, kurioje vyraus tolerancija, pagarba įvairioms kultūroms ir savitarpio supratimas“, - kalbėjo Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė Gunta Rone.

Tačiau ar visos galimybės yra išnaudojamos, kad geriau pažintume vieni kitus? Toli gražu – ne. Maža to. Yra atvejų, kai net siaurinamas tautinių mažumų informacinis laukas, kuris ir taip nėra didelis.

„Ilgus metus LRT televizijoje, be kitų laidų tautinėms mažumoms, buvo transliuojama laida „Labas“, skirta mažai skaitlingoms tautinėms bendrijoms. Tai buvo unikali laida, kurioje valstybine kalba bendrijų atstovai pasakojo apie savo veiklą, kultūrą, tradicijas ir kt. Tačiau 2009 metais ji dėl neva finansinių sunkumų buvo nutraukta. Kas gi tos neskaitlingos tautinės grupės? Tai karaimai, totoriai, moldavai, rumunai, vengrai, latviai, estai, uzbekai, armėnai, azerbaidžaniečiai, romai, kazachai, vokiečiai, čečėnai, libaniečiai, iš viso apie 20 tūkst. mūsų šalies piliečių, mokesčių mokėtojų, kurie neteko savo informacinės nišos. Daugkartiniai kreipimaisi į Radijo ir televizijos tarybą, deja, liko be atgarsio. Ar neva sutaupydami šiek tiek lėšų, neprarandame žymiai daugiau? - sakė G. Rone.

Parodos atidaryme kalbėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto vyresnioji specialistė Tatjana Girniuvienė, padėjusi rengti parodą. Nuotaikingą koncertą surengė Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“ (vadovė Almira Parmaksizoğlu, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas).