Paroda „Aviacija Lietuvos teritorijoje iki 1918 metų. Lietuvos Respublikos aviacija”

Lapkričio 17 d. Tautinių bendrijų namuose vyko parodos „Aviacija Lietuvos teritorijoje iki 1918 metų. Lietuvos Respublikos aviacija” pristatymas visuomenei. Paroda skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Renginį pradėjęs Karo paveldo instituto vadovas Jurij Trakšelis pristatė parodos iniciatorius ir organizatorius.Parodos organizatoriai – Lietuvos aviacijos muziejus ir Karo paveldo institutas.Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos aviacijos muziejaus, asmeninių Rusijos mokslų akademijos gamtos ir technikos istorijos instituto Sankt-Peterburgo filialo aviacijos ir kosmonautikos sekcijos narių G. Petrovo ir V. Lebedevo archyvų, Alytaus tautinių mažumų kultūros centro rinkinių. Parodą sudaro 56 stendai pristatantys Lietuvos aviacijos istoriją. Tekstus parodos stendams sukūrė Lietuvos aviacijos muziejaus aviacijos istorijos ir leidybos skyriaus vedėjas Gytis Ramoška ir žurnalistas Nikolaj Žukov.

Lietuvos aviacijos muziejaus aviacijos istorijos ir leidybos skyriaus vedėjas Gytis Ramoška papasakojo apie Lietuvos aviacijos susikūrimą. Jis akcentavo, kad jau po Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m., kovose už šalies Nepriklausomybę gerai pasirodė ir Lietuvos aviacija. Jau 1919 m. buvo parengti savi lakūnai, kurie ėmėsi stiprinti Lietuvos aviaciją. Originalių lėktuvų sukūrė Jurgis Dobkevičius (1900-1926), žuvęs bandydamas savo naikintuvą. Vėliau lėktuvų konstravimo estafetę iš jo perėmė Antanas Gustaitis, sukūręs visą eilę gerų mokomųjų, treniruotės ir žvalgybinių lėktuvų, kurių pavadinimas prasidėdavo raidėmis ANBO. Savo aviacijos dirbtuvėse jo pagaminti lėktuvai užpildė didesnę pusę Lietuvos aviacijos. Lietuvos karinė aviacija 1919-1940 m. nuo kelių lėktuvų išaugo iki 120 lėktuvų. Ir nuo vieno būrio iki 9 ekskadrilių, kurios buvo sutelktos 4 grupėse: žvalgybinėje, bombonešių, naikintuvų ir mokomojoje. 1927 m. šalyje įkurta visuomeninė aviacijos organizacija – Lietuvos Aero Klubas (LAK), 1931 m. priimtas į FAI. Ji ruošė civilinius lakūnus, o 1931 m. ėmėsi ir sklandymo, kuris Lietuvoje tapo labai populiariu. Iki 1940 m. visus sklandytuvus gamino jaunieji sklandytojai, iš kurių išaugo talentingi konstruktoriai – Bronius Oškinis ir Balys Karvelis.

1969 m. Prienuose įkurta sklandytuvų gamykla pagamino per 300 sklandytuvų, jų gamyba bei naujų konstrukcijų kūrimas vyksta iki šiol.