Netrukus pasirodys leidinys apie Lietuvos tautines bendruomenes

 

 

„Integracijos sėkmė proporcinga tam, kiek žmogus jaučiasi saugus, suprastas, laisvas ir reikalingas valstybei, kurioje gyvena“, – sako Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė. Kaip akcentuoja departamento vadovė, taip pat labai svarbu, kad tautinė dauguma, Lietuvos visuomenė priimtų, suprastų tautines mažumas, o spręsdama aktualius klausimus, neignoruotų bendrapiliečių – tautinių bendruomenių atstovų.

Vienas iš svarbiausių taikaus bendrabūvio dėmenų yra pažinti tuos, kurie gyvena šalia mūsų, pastebi departamento vadovė dr. V. Montvydaitė. Todėl Tautinių mažumų departamentas ėmėsi iniciatyvos sudaryti ledinį „Tautinės bendruomenės Lietuvoje. Skaičiai. Faktai. Veikla“, kuriame būtų pristatytos Lietuvoje gyvenančios tautinės bendruomenės. Jame pateikiama glausta informacija apie 22 didžiausias Lietuvos tautines bendruomenes, kurių nariai yra įsteigę beveik 300 visuomeninių organizacijų ir daugiau kaip 40 šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų.

 

Turime nepamiršti, kad Lietuva nuo seno yra daugiakultūrė valstybė. Tai yra mūsų istorija, mūsų patirtis, kuria galime didžiuotis ir dalintis su kitomis Europos valstybėmis. Ir šiandien mūsų šalis išlieka įvairiataute valstybe. 2011 metais įvykusio visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės. Lyginant su 2001 metų duomenimis, Lietuva per 10 metų praturtėjo 39-ių tautybių atstovais. 2011 m. lietuviai sudarė 84,2 proc. šalies gyventojų.  Lenkai – gausiausia Lietuvoje gyvenanti tautinė bendruomenė. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. mūsų šalyje lenkų gyveno apie 200,3 tūkst. (6,6 proc.), rusų – 176, 9 tūkst. (5,8 proc.), baltarusių –  36,2 tūkst. (1,2 proc.).

 

 

Pažinti – reiškia suprasti

 

Baimė neretai kyla iš nežinojimo ir nepažinojimo. Ir priešingai – pažinusi tautinę bendruomenę, visuomenė ima suvokti, kuo svarbios, praturtinančios valstybę yra skirtybės. Jų atpažinimas, suvokimas sudaro sąlygas formuotis daugiakultūrei visuomenei. Tautinių mažumų departamentas, įgyvendinantis valstybės politiką tautinių mažumų atžvilgiu, skiria didelį dėmesį taikiam Lietuvoje gyvenančių tautų bendrabūviui, kuris neatsiejamas nuo žinojimo ir pažinimo. Leidinys yra tik viena iš daugelio departamento priemonių, siekiant šio tikslo.

 

„Mes, kaip leidinio „Tautinės bendruomenės Lietuvoje. Skaičiai. Faktai. Veikla“ sudarytojai, tikimės, kad skaitytojai turės gerą progą artimiau susipažinti su tautinėmis bendruomenėmis, jų kūrimosi istorija, kultūra, papročiais ir tradicijomis. Geriau pažinę vieni kitus, galime kurti darnią ir harmoningą pilietinę Lietuvos visuomenę, kurioje nėra vietos etniniam priešiškumui ir tautinei diskriminacijai“, – sakė dr. V. Montvydaitė, kalbinta baigiant ruošti leidinį spaudai.

 

Reikia tik norėti rasti sąlyčio taškų

Leidinys „Tautinės bendruomenės Lietuvoje. Skaičiai. Faktai. Veikla“ yra skirtas plačiajai Lietuvos visuomenei. Apie 22 tautines bendruomenes pasakojama per jų istorinius ir kultūrinius ryšius su Lietuva, nevyriausybinių organizacijų veiklą, švietimą ir kultūrą, kalbos ir rašmenų ypatumus, atmintinas dienas ar šventes.

Bendra istorija, kultūra, tradicijos, papročiai yra tos sritys, kurios leidžia suvokti mūsų bendrybes ir skirtumus kaip didelę vertybę. Tautinių mažumų departamentas rengia diskusijas, seminarus, kuriuose tiek tautinių mažumų atstovai, tiek įvairių sričių specialistai, politikai kalba apie būtinybę apie tautines mažumas kalbėti ne fragmentiškai, o integruojant į šalies istoriją, mokymo programas,  taip kuriant rišlų pasakojimą, kuriame  jaunas žmogus – kokiai tautinei bendruomenei jis bepriklausytų, – suvoktų save kaip visumos dalį.

Ir tam esama istorinio pagrindo. Žalgirio mūšyje šalia lietuvių stojo armėnai, lenkai, moldavai, totoriai. 1579 m. vengras Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria Vilniaus jėzuitų kolegija tapo seniausiu Rytų Europoje Vilniaus universitetu.

„Kultūrinis paveldas yra simbolis daugiakultūrės visuomenės, kurioje didžiausios vertybės kuriamos veikiant kartu – pasitelkus sinergiją, – sako Tautinių mažumų departamento direktorė. –Tai yra principai, kurių dera laikytis ir 21-ajame amžiuje, nes ne viena Europos, pasaulio valstybė susidūrė su daugiakultūrės visuomenės iššūkiais, apie kuriuos neseniai kalbėjome ir mūsų surengtoje diskusijoje apie tautinių bendruomenių paveldą Lietuvoje.“

Tai tik keli leidinyje atspindėti dėmenys, vaizdžiai iliustruojantys, kad reikia tik norėti rasti sąlyčio  taškų. Dr. V. Montvydaitė viliasi, kad leidinys suteiks stimulą domėtis įvairių tautybių Lietuvos gyventojais.

Turinį lėmė pačios tautinės bendruomenės

 

Leidinyje, kurį sudaro 36 puslapiai, pristatomos ir Tautinių mažumų departamento veiklos kryptys, Tautinių mažumų kultūros centrai ir Departamento įsteigti apdovanojimai, teikiami už tarpkultūrinio dialogo skatinimą, už nuopelnus tautinių mažumų kultūrai, tapatumo išsaugojimui. Pristatoma nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo koncepcija.

 

Netrukus pasirodysiančio leidinio dizainą lėmė faktas, kad Lietuvoje gyvena net 154 tautybių žmonių. Šalia kiekvienos tautinės bendruomenės rasite užrašus tos bendruomenės kalba.

 

Leidinio turinys buvo ruošiamas, talkinant tautinėms bendruomenėms. Dėmesys skirtas visuomeninėms organizacijoms, istorinėms sąsajoms su Lietuva. Pačios bendruomenės sprendė, ką apie save papasakoti Lietuvai, bendrapiliečiams. Gausiausioms bendruomenėms, kaip lenkų, baltarusių, rusų, ukrainiečių, leidinyje skirta po 2 ar 3 puslapius, mažesnėms – po vieną. Turinys iliustruotas nuotraukomis iš bendruomenių archyvų.

 

Leidinį baigia Tautinių bendruomenių tarybos – patariamosios Tautinių mažumų departamento institucijos – pristatymas.

 

Tautines bendruomenes Lietuvoje pristatantį leidinį, atspausdintą 600 egz. tiražu, platins Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.