Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrinių bei kultūrinių ryšių tyrinėtojui, publicistui, vertėjui Mahirui Gamzajevui suteiktas meno kūrėjo statusas. M. Gamzajevas yra Azerbaidžano rašytojų sąjungos narys, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakcinės kolegijos narys, įtrauktas į „Books from Lithuania“ vertėjų sąrašą.

Mahiras Gamzajevas – aktyvus tautinių bendrijų veikėjas nuo Atgimimo laikų. Nuo 1988 m. jis vadovauja Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijai. Buvo Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys. Vienas iš Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos, Tautinių bendrijų tarybos steigėjų ir narių. 2009-2012 metais buvo Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, dabartiniu metu – jos narys.

M. Gamzajevas gimė Azerbaidžane. Nuo 1979 m. gyvena ir dirba Vilniuje. Ėjo Lietuvos knygų bičiulių draugijos Vilniaus miesto organizacijos atsakingojo sekretoriaus pareigas, nuo 1994 m. yra Vilniaus knygos draugijos pirmininkas.

1983 m. M. Gamzajevas neakivaizdžiai baigė Baku universiteto Azerbaidžaniečių filologijos fakultetą. Diplominiame darbe nagrinėjo azerbaidžaniečių ir lietuvių literatūrinius bei kultūrinius ryšius. Beje, darbas buvo išspausdintas šio universiteto mokslo leidinyje. Vėliau jis studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto aspirantūroje. Darbo, kuriam vadovavo prof. Vytautas Kubilius, tema buvo „Lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūriniai bei kultūriniai ryšiai XIX–XX a.“

Į azerbaidžaniečių kalbą išvertė lietuvių liaudies pasakų („Eglė žalčių karalienė“ ir kt.), Vinco Krėvės, Jono Biliūno, Alfonso Maldonio, Algirdo Pociaus, Alfonso Bukonto, Danieliaus Mušinsko, Antano Stanevičiaus, Arvydo Valionio kūrinių.

Taip pat išvertė Valdo Adamkaus, Vytauto Landsbergio, Andriaus Kubiliaus, Gedimino Kirkilo, Halinos Kobeckaitės, Antano Buračo, Antano Tylos ir kitų lietuvių autorių publicistinių bei politologinių darbų ir oficialių tekstų.

Po Lietuvos ir Azerbaidžano valstybių nepriklausomybės atkūrimo M.Gamzajevas savo  aktyvia kūrybine ir organizacine veikla ženkliai prisidėjo prie mūsų šalių naujo turinio kultūrinių bei visuomeninių-politinių santykių užmezgimo, lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrinių ryšių plėtojimo, prie Lietuvos vardo garsinimo Azerbaidžane. Taip pat jis pristato lietuvių literatūros ir kultūros pasiekimus savo etninėje tėvynėje bei kitose tiurkių valstybėse, prasmingais darbais skatina dviejų tautų kultūrinį dialogą, kultūros veikėjų bendradarbiavimą, prisideda prie naujų bendrystės formų kūrimo, plėtoja Lietuvos ir Azerbaidžano nevyriausybinių organizacijų ryšius.

Be dviejų tautų istorinių, literatūrinių, kultūrinių ryšių tyrinėjimo, komparatyvistinės ir kultūrologijos studijų, M. Gamzajevas parašė straipsnių apie Lietuvos išeiviją Azerbaidžane XIX–XX a., Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvalstybinius santykius 1918–1922 m., Vinco Krėvės-Mickevičiaus pedagoginę, visuomeninę-politinę ir diplomatinę veiklą Baku mieste 1909–1920 m., LDK totorių, karaimų, žydų ir gudų palikuonių ryšius su Azerbaidžanu, azerų kilmės kovotojus, dalyvavusius Lietuvos ginkluotame antisovietiniame pogrindyje pokario metais.

Nuo 1980 m. Azerbaidžano periodinėje spaudoje azerbaidžaniečių, turkų ir rusų kalbomis yra išspausdinta per du šimtus M. Gamzajevo autorinių straipsnių, literatūrologinių ir kultūrologinių darbų, recenzijų, apžvalgų, pokalbių, istorinės dokumentikos apybraižų ir kitų publikacijų, susijusių su Lietuva. Iš jų daugiau kaip 50 lituanistikos darbų, tarp kurių Vinco Krėvės, Jono Biliūno, Algirdo Pociaus, Danieliaus Mušinsko, Vytauto Landsbergio kūrinių ir lietuvių liaudies pasakų vertimai, įtrauktų į Azerbaidžano M. Achundovo nacionalinės bibliotekos duomenų bazę.

Už aktyvią visuomeninę - kultūrinę veiklą M.Gamzajevas apdovanotas Lietuvos ir Azerbaidžano valstybiniais apdovanojimais, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Azerbaidžano Respublikos Prezidento garbės ir padėkos raštais.