Dar viena sostinės gatvė papuošta puošybos elementu. Karaimų gatvėje atidengta lentelė karaimų kalba – Karaj oramy.

„Smagu Vilniuje turėti tokią gatvę, o dar smagiau, kad Lietuvoje jau šešis šimtus metų galime džiaugtis karaimų bendruomenės buvimu. Esu labai dėkingas visai bendruomenei, kad saugote karaimų papročius, mokote jaunimą ir taip atstovaujate šią gražią bendruomenę. Viso miesto vardu noriu pasakyti, kad džiaugiamės jūsų bendruomene, o ši lentelė lai simbolizuoja miesto atvirumą, draugiškumą bei taikų ir gražų sugyvenimą kartu“, – Karaimų g. dekoratyvinės lentelės atidengimo ceremonijoje sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šalia stovi karaimų maldos namai – kenesa. Ji pradėta statyti pagal architekto Michailo Prozorovo projektą 1911 m. Tada ir ši gatvelė pavadinta Karaimų vardu. 1923 m. kenesa buvo pašventinta. 1949 m. komunistinė valdžia kenesą uždarė ir panaudojo įvairioms reikmėms. 1989 m. grąžinta karaimų bendruomenei. 1993 m. po remonto vėl pašventinta.

„Labai džiaugiamės, kad šiandien susirinkome Karaimų gatvėje, vietoje, kuri karaimų bendruomenei yra svarbi ir įsimintina. Visos bendruomenė vardu dėkoju Vilniaus savivaldybei, kad esame labai pagerbti“, - kreipdamasis į susirinkusius karaimų ir lietuvių kalbomis, sakė Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininkas Jurijus Špakovskis.

Dekoratyvinės lentelės atidengimo ceremonijoje jos dalyviai išgirdo gyvą karaimų kalbą. Karaimų ansamblio“Birlik“ dalyviai skaitė karaimų poeto Simono Firkovičiaus (1897-1982) eiles karaimų ir lietuvių kalbomis.

Renginio dalyvius karaimai vaišino savo tradiciniu patiekalu – kibinais.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 270 karaimų. Daugiausia jų yra Vilniuje – 138, po to – Trakuose, Panevėžyje.

Gatvės meniniai akcentai, simbolizuojantys toleranciją, pagarbą įvairių tautybių miesto gyventojams, papuošė jau aštuonias sostinės gatves: Varšuvos, Rusų, Totorių, Žydų, Vokiečių, Karaimų, Islandijos gatves ir Vašingtono skverą.

Lapkričio 18 d. Vilniaus Latvių gatvėje bus atidengta meninė lentelė latvių kalba.