2016 m. gegužės 26 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks teminis vakaras, skirtas Prūsų Lietuvos palikimui prisiminti. 

Renginio metu bus pristatyta dr. Eglės Senapėdienės fotografijų paroda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. 

Dalyvaus autorė dr. Eglė Senapėdienė, Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė Romanas Senapėdis (2011–2015), akademikas prof. Domas Kaunas, žygeivis Tomas Sutkaitis. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. 

Vakaro metu bus kalbama apie lituanistinių tradicijų ištakas, nykstantį paveldą Karaliaučius krašte bei jo fiksavimą, bus dalijamasi įspūdžiais iš ekspedicijos dviračiais po šį kraštą.

Senųjų prūsų ir Vakarų Lietuvos žemės patyrė daugybę karų ir ne vieną kolonizaciją. Po paskutiniosios čia neliko nei vieno istorinėmis šaknimis su senaisiais Rytprūsiais susijusio gyventojo. Sovietiniais metais prarasta daug karus išgyvenusių vertingų istorijos paminklų. Vieniems iš jų teko pokario ideologijos fronto aukų vaidmuo, kiti nepastebimai po plytą išrinkti paskutiniaisiais dešimtmečiais. „Prūsų Lietuvos tematika įdomi ir artima kiekvienam savo tautos istorija besidominčiam lietuviui, – sako E. Senapėdienė. – Buvimas šioje žemėje suteikia ypatingą emocinį užtaisą, norą prisidėti prie unikalaus paveldo išsaugojimo.“ Tarp baltistikai neįkainojamų, sparčiai nykstančių objektų – Pabėtų (rus. Романово) bažnyčios liekanos. Šioje XIV a. bažnyčioje kunigavo Abelis Vilis (Abel Will, 1540–1575), į prūsų kalbą išvertęs ir spaudai parengęs Martyno Liuterio „Katekizmą“. Šis leidinys tapo vienu pagrindinių šaltinių prūsų kalbos tyrinėtojams. Svarbią parodos dalį sudaro su lietuvių grožinės literatūros klasiko Kristijono Donelaičio palikimu susijusių objektų fotografijos. Greta Tolminkiemio vaizdų ekponuojamos lietuviams menkai žinomų, sovietmečiu suniokotų Valtarkiemio (rus. Ольховатка) ir Gerviškėnų (rus. Приозерное) bažnyčių nuotraukos. Jose dirbę evangelikų liuteronų kunigai Johanas Gotfrydas Jordanas (1753–1822) ir Johanas Holfeldas (1767–1829) prisidėjo prie K. Donelaičio literatūrinio palikimo išsaugojimo.