Spalio 7 d. Vilniuje ant namo, esančio Pylimo ir Trakų gatvių kampe, kuriame yra įsikūręs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas, atidengta atminimo lenta latvių literatūros klasikui, poetui ir dramaturgui Janiui Rainiui. Joje lietuvių ir latvių kalbomis iškalti šie žodžiai: „Šiame pastate latvių poetas Rainis (1865 – 1929) nuo 1889 m. iki 1891 m. dirbo Vilniaus apygardos teismo sekretoriumi“.

Iškilmingoje atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, akademinės visuomenės, tautinių bendrijų atstovai, diplomatinio korpuso nariai, vilniečiai.

Renginyje kalbėję Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einaras Semanis pažymėjo istorinius dviejų baltų tautų – lietuvių ir latvių istorinius, kultūrinius, literatūrinius ryšius, J. Rainio vietą ir vaidmenį šių ryšių kontekste.

J. Rainis (tikroji pavardė Janis Pliekšans) gimė 1865 m. rugsėjo 11 d. Varslavanuose (Jėkabpilio r.). Mirė 1929 m. rugsėjo 12 d. Majoruose (Jūrmala). Po teisės studijų Peterburgo universitete keletą metų dirbo Vilniuje. Amžininkų pasakojimais, J. Rainis mėgo Vilniaus apylinkių gamtą, pasivaikščiojimus. Domėjosi istorinėmis ir kultūrinėmis Vilniaus tradicijomis. Biografinėse pastabose jis prisimena dažnai buvojęs Vilniaus archyve ir sklaidęs istorinius dokumentus. Poeto žmonos Aspazijos teigimu, Vilniuje jos vyras parašė gražiausius jaunystės eilėraščius. J. Rainis didelę savo veiklos dalį skyrė Latvijos ir Lietuvos valstybių santykiams, palaikė šių tautų vienybės idėją.

Ši atminimo lenta J. Rainiui – antroji Lietuvos sostinėje. Pirmoji buvo atidengta 1960 m. ant namo Maironio g. 15 (sovietmečiu – Tiesos g.). Joje lietuvių ir rusų kalbomis buvo parašyta, kad 1889 – 1891 m. šiame name gyveno latvių liaudies poetas Janis Rainis.