Rugpjūčio 3 d. Genocido aukų muziejuje Vilniuje paminėta Tarptautinė romų – holokausto aukų – atminimo diena, kuri pažymima kasmet rugpjūčio 2 d. Minėjimą surengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) bei Romų visuomenės centras.

1944 m. rugpjūčio 2 d. Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje buvo nužudyta apie 3000 joje kalintų romų tautybės žmonių. Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, buvo persekiojami dėl rasės. Manoma, kad naciai iš viso nužudė apie 25 proc. Europos romų.

Tragiškas likimas ištiko ir Lietuvos romus. Daugiausia jų buvo sušaudyta Pravieniškėse. Lietuvoje, kaip teigia holokausto tyrinėtojai, žuvo ne mažiau nei 500 romų tautybės asmenų, t. y. kas trečias šalies romas. Apie tai liudija išlikę dokumentai. Šimtai romų buvo išvežti į Vokietiją ir Prancūziją, kur gyveno nežmoniškomis sąlygomis, kentė alkį, dirbo karo gamyklose. Dalis jų atsidūrė konclageriuose.

Minėjimo dalyviai tylos minute pagerbė romų – holokausto aukų – atminimą.

Renginio metu buvo pademonstruotas dokumentinis filmas, kuriame Lietuvos romai Zofija Beresnevičiūtė-Sinkevičienė, Aleksas Aleksandravičius ir Vladas Arlauskas pasakoja apie savo ir savo gentainių šiurpius pergyvenimus Antrojo pasaulinio karo metais.

Minėjime kalbėjo LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, istorikas Ilja Lempertas, romų kultūros Lietuvoje tyrinėtoja, antropologė Aušra Simoniuškytė.

Oratoriai pabrėžė, kad nacių vykdytas romų genocidas yra nusikaltimas žmogiškumui, žmonių žudymas dėl rasės ir tautybės. Šiems nusikaltimams nėra senaties termino, o aukos neturi būti pamirštos. Reikia viską padaryti, kad tokie nusikaltimai niekada nepasikartotų ir jų nepatirtų nė vienos tautos atstovai.

Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja, Vilniaus romų bendrijos pirmininkas Steponas Visockis dėkojo visiems už pareikštą pagarbą romų – holokausto aukų – atminimui.

Renginio dalyviai apžiūrėjo Genocido aukų muziejuje surengtą parodą „Lietuvos čigonų (romų) persekiojimas nacistinės okupacijos metais (1941–1944)“. Joje eksponuojama keliasdešimt nuotraukų ir keliolika dokumentų. Nuotraukose užfiksuotos Lietuvos romų gyvenimo akimirkos tarpukariu: kelionės vežimais iš vienos vietos į kitą ar į miestelių aikštėse vykusius turgus, taboro įsikūrimas pamiškėje ar prie ežero, palapinių statymas, būrimas kortomis, vakarojimas prie laužo, kūdikio maitinimas, laidotuvės... Apie nacių vykdytą terorą Antrojo pasaulinio karo metais liudija išlikę dokumentai ir artimųjų išsaugotos nuotraukos.

Parodoje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos yra iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vytauto Didžiojo karo, Utenos kraštotyros, Kauno IX forto, Šiaulių „Aušros“ muziejų ir privačių asmenų kolekcijų. Įvadinio straipsnio autorius dr. Arūnas Bubnys.