Gruodžio 17 dieną Tautinių bendrijų namų Renginių salėje koncertą „Gruodžio pasimatymas“ surengė laikraščio „Obzor“ vokalinis-instrumentinis ansamblis, vadovaujamas Jurijaus Mirošničenkos.

Nepaisant žvarbaus ir lietingo vakaro, artistams pavyko sulaukti pačios ištikimiausios publikos. Blykčiojo fotoaparatai, nuolat veikė net keletas vaizdo kamerų. Buvo juntama, kad šią jaukią šventę, susitikimą su populiariausiomis dainomis ir mylimais artistais kiekvienas norėjo kuo ilgiau išsaugoti savo atmintyje.

Pirmoji savo programą pradėjo žavioji Liubovė Voroncova, kuri pajuokavo, kad tokiu oru į kažkokių ten „mėgėjų“ koncertą jos pačios niekas tikrai nepriprašytų. Skambėjo dainos iš populiarių kino filmų, šansonos, šiuolaikinių rusų kompozitorių kūriniai, retro muzika. Buvo smagu ir linksma. Liuba, visą gyvenimą dirbanti buhaltere, savo pomėgiu dainuoti, matyt, ne vienam bus padovanojusi bent keletą džiaugsmo akimirkų?

Tikru vakaro programos deimantu tapo solisto vokalisto Marko Podolinskio pasirodymas.  Dainininkas pats sau pritarė gitara. Sodrus, be galo gražaus tembro balsas, kuriam pavaldus ir baritono, ir boso repertuaras, sužavėjo klausytojus. Sunku patikėti, kad tokią Dievo dovaną turįs žmogus visą amžių dirbo inžinieriumi. Vis dėlto vaikystėje  muzikos mokykloje praleistos valandos nenuėjo veltui, meilė muzikai lydėjo Mareką (taip švelniai kolegą vadina ansambliečiai) visą gyvenimą. Įspūdingai skambėjo jo atliekami rusų ir čigonų romansai, dainos iš garsiojo Muslimo Magomajevo, o taip pat ir  Danieliaus Dolskio bei Antano Šabaniausko repertuaro. 

Labai maloniai publiką nuteikė naujos ansamblio narės Svetlanos Rakauskienės lyrinis sopranas. Nedažnai pasitaiko, kai fiziniai duomenys yra harmoningoje darnoje su vidiniu turiniu. Gražu ir gera buvo klausytis romantika ir moterišku švelnumu persmelkto Svetlanos, kilusios iš Leningrado (Sankt Peterburgas) dainavimo. Ištekėjusi už lietuvio ir antąją tėvynę įgijusi čia, Lietuvoje, moteris jaučia poreikį eiti ir vesti žmones į grožio, vertybių pasaulį.

Gitarų trio (Jurijus Mirošničenka, Borisas Bykovas ir Dmitrijus Osipovas) sukūrė jaukią namų atmosferą. Rodės, buvome susibūrę svetainėje, prie židinio, pas gerus draugus. Skambėjo klasikos kūrinių aranžuotės, kūriniai iš Polio Moria orkestro repertuaro, liaudies dainų instrumentuotės. Specialiojo korespondento, buhalterio ir taksisto muzikavimas  priminė šeimos muzikos vakarą, todėl visi jautėsi atsipalaidavę ir laimingi.

Nesudrumstė geros nuotaikos ir kiek šiurkštokas „įgarsintos“ Dmitrijaus gitaros skambėjimas. Laikraščio „Obzor“ ansamblio artistai džiaugiasi, kad į jų būrelį įsiliejo dar vienas muzikos „apsėstas“ žmogus – Dmitrijus turi sukaupęs didžiulį įvairiausių muzikos instrumentų arsenalą, visais jais moka  ne tik groti, bet, prireikus, juos ir remontuoja.

Belieka palinkėti ansamblio vadovui Jurijui Mirošničenkai neprarasti entuziazmo, kūrybos polėkio, prasmingo repertuaro papildymo ir, žinoma, pačiam parengti keletą solinių dainų, juk publikos neapgausi, ji mato, kad ir ansamblio vadovas turi puikius sceninius duomenis, stiprų ir gražų balsą.

Informaciją parengė Birutė Kurgonienė