BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA – BALTU VIENĪBAS

UGUŅU SASAUKŠANĀS

No kalniņa lejiņā.

Netraucēja ievas ziedu,

Ne arāja gājumiņu.

Lēni, lēni Dieviņš brauca

No kalniņa lejiņā,

Ne tam mirka zelta svārki,

Ne sudraba mētelītis.

 Lēni, lēni Dieviņš brauca

No kalniņa lejiņā.

Saules meita vārtus vēra,
Zvaigžņu cimdus rociņā.

(Latvių liaudies daina)

Baltais laikomos indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis. „Baltų“ terminą šalia Baltijos jūros esančiai giminiškų kalbų grupei pavadinti 1845 metais pasiūlė vokiečių kalbininkas Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas.

Rytų baltams priskiriami : Latgaliai, Sėliai, Žiemgaliai, Žemaičiai, Aukštaičiai, Nalšėnai, Deltuviai, Lietuviai, Galindai, Dniepro baltai, Vakarų – Kuršiai, Prūsai, Skalviai, Nadruviai, Sembai, Notangai, Varmiai, Bartai, Pagudėnai, Pamedėnai, Deinuviai, Jotvingiai, Poleksėnai bei Pomeranijos baltai.

Šiuo metu pasaulyje gyvuoja tik dvi baltų tautos – lietuviai ir latviai. Kitos baltų tautos ir gentys iki XIX a. buvo asimiliuotos lietuvių, latvių, vokiečių bei įvairių rytų ir vakarų slavų.

Rugsėjo 22 dieną minima Lietuvos ir Latvijos 2000 metais Seimų paskelbta Baltų vienybės diena (latvių – Baltu vienības diena).  Tą dieną pažymimos prieš 779 metus (1236 m.) Saulės žemėje įvykusio Saulės mūšio, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sutriuškino popiežiaus Grigaliaus IX paskelbto kryžiaus žygio vykdytoją – Kalavijuočių ordiną. 

Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje yra kviečiami įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką, aplankyti, įprasminti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose. Baltų vienybės simbolis – ugnis, uždegama aukščiausiose apylinkės kalvose ir piliakalniuose, primena, kad senovėje  baltų gentys signaliniais laužais įspėdavo vienos kitas apie artėjantį priešą.

Renginio „Baltų vienybės ugnis – kalnų sąšauka“ iniciatorius – Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ – rekomenduoja prieš ugnies užkūrimą organizuoti talką, sutvarkyti aplinką, sukrauti aukurą, pasiruošti ugniavietę ir malkų, aplankyti netoliese esančius įdomius objektus. Susirinkus, labai svarbu susipažinti – pasiųsti ratu kaušą (ąsotį, dubenį, puodelį) gėrimo, kepalėlį duonos, o, nugėrus po gurkšnelį midaus ir atsilaužus duonelės, būtina palinkėti vieni kitiems vienybės. Tiktų pasikviesti išmanantį žmogų, kuris papasakotų apie baltų tautų būdą, savitumą, vienybę lemiamais išgyvenimo momentais. Prasminga stebėti dangų ir horizontą, tikėtina, kad jame atsispindės baltų vienybės ugnių atšvaitai, todėl svarbu ir patiems pasiųsti pagarbos, meilės ir vienybės žinią.

Šiemet minime latvių tautos šviesuolių Janio Rainio ir Aspazijos 150-ąsias gimimo metines. Gražu būtų pasidomėti šių iškilių asmenybių veikla, paskaityti jų poezijos, kaip ir išmokti kokią nors mielą mūsų brolių dainą, papasakoti vaikams apie latvių galiūną  Lačplėsį, kurio diena švenčiama lapkričio 11 dieną, o lapkričio 18-ąją pasveikinti savo kaimynus latvius Latvijos Respublikos nepriklausomybės dienos proga.

„Ai, māsa, Lietuva!“ (Oi, sese Lietuva!) – dainuojama vienoje populiarioje Pėterio Zirnyčio (Pēteris Zirnītis) dainoje.  Latviai ir lietuviai nuo seno vieni kitus vadina sesėmis ir broliais. Netiesa, kad mūsų bendrystę palaiko tik istoriniai ir kalbiniai ryšiai bei dėkingas geografinis artumas. Mūsų tautų brolybės idėja nėra tik baltiškos vienybės nostalgija ar niekur nevedantis gręžiojimasis atgal. Istorinė ir kultūrinė abiejų tautų atmintis pernelyg gili, o valstybių ir žmonių likimai per daug persipynę, kad viską būtų galima taip greitai bei lengvai pamiršti... 

Parengė Birutė Kurgonienė