Gegužės 17 d. Vokiečių bendruomenės nariai, jų bičiuliai, svečiai iš Vokietijos Tautinių bendrijų namuose šventė jubiliejų – organizacijos įsikūrimo 25-etį.

Prieš ketvirtį amžiaus vokiečių tautybės žmonės po daugelio metų tylėjimo visu balsu viešai prabilo esą vokiečiai, lygiateisiai su kitais ir orūs piliečiai. Susibūrę į bendruomenę, jie puoselėja ilgaamžes vokiečių tautos tradicijas, papročius, praturtina Lietuvos ir jos sostinės kultūrinį gyvenimą, prisideda prie tolerancijos, harmoningų  tarpetninių santykių įtvirtinimo visuomenėje, kultūrų dialogo plėtojimo.

„Džiaugiamės Jūsų aktyvia veikla, puoselėjant vokiečių kultūros tradicijas, gimtąją kalbą ir taip prisidedant prie Lietuvoje gyvenančių vokiečių tautinio tapatumo išsaugojimo“, - rašoma Kultūros ministerijos sveikinime, kurį pasirašė kultūros viceministras Edvard Trusevič.

Vokiečių bendruomenę sveikino Iš Lietuvos kilusių vokiečių bendrijos (Vokietija) pirmininkas Hardis Metas (Hardy Mett), šios organizacijos Bavarijos skyriaus vadovas Alfredas Baronas (Alfred Baron), vokiečių bendrijų iš Kauno, Šiaulių atstovai.

„Dalis Lietuvos vokiečių kildina save nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų, kai jis savo garsiajame laiške, parašytame 1323 m. sausio 25 d., kreipėsi į Liubeko, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečius, kviesdamas pirklius, gydytojus, kalvius, kurpius ir kitų profesijų bei amatų atstovus atvykti į Lietuvą, čia įsikurti su šeimomis ir dirbti. Tačiau šių vokiečių palikuonių liko, galima sakyti, vienetai. Tiesa, bendruomenės gretos šiek tiek auga. Į ją mielai priimame persikėlusius gyventi į Lietuvą buvusius tremtinius iš Sibiro, Kazachstano, Baltarusijos“, - renginyje kalbėjo bendruomenės pirmininkas nuo 2001-ųjų metų Everinas Peteraitis.

Vokiečių bendruomenė per ketvirtį amžiaus į savo metraštį įrašė ne vieną gražų puslapį. Vokiečiai buvo tarp Lietuvos tautinio atgimimo dalyvių, palaikė Nepriklausomybės siekį, stovėjo Baltijos kelyje, pasisakė už šalies stojimą į euroatlantines struktūras, tuo parodydami savo pilietiškumą, rūpestį dėl mūsų bendros tėvynės ateities.

Bendruomenė aktyviai dalyvauja Tautinių bendrijų namų kultūriniuose renginiuose, atstovauja mūsų šaliai kasmet vykstančiuose Baltijos šalių vokiečių bendrijų chorų festivaliuose, palaiko ryšius su tautiečiais, išeiviais iš Lietuvos, šiuo metu gyvenančiais Vokietijoje.

Bendruomenės choras koncertuoja įvairiose Lietuvos scenose. Bendruomenės jubiliejaus proga choras taip pat surengė koncertą.

Tautinių bendrijų namuose Vokiečių bendruomenės rūpesčiu ir remiant Gėtės institutui Vilniuje veikia vokiečių kalbos kursai, kuriuose gali mokytis ir ne vokiečių kilmės asmenys.

Bendruomenė lanko vokiečių karių, žuvusių Lietuvoje, kapines, pagerbia jose palaidotų atminimą. Apie naujai aptiktus karių laidojimus informuoja Vokietijos karių kapų priežiūros Tautinę sąjungą, kuri prižiūri savo karių kapus visame pasaulyje (beveik 100 šalių).