Imigracija Lietuvoje sukelia daug diskusijų ir įvairių vertinimų, tačiau ji yra ir tampa vis aktualesne didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Teigiama, kad imigrantų padėtis Lietuvoje nėra lengva: prastos integracijos galimybės, sudėtingas dalyvavimas socialiniame ir politiniame šalies gyvenime. Imigruojančių į Lietuvą nėra daug, tačiau aiškios valstybės politikos nebuvimas imigrantų klausimu parodo esamą situaciją, kurią reikia keisti – imigrantų Lietuvoje yra, ir jų kiekis auga. Europos migracijos tinklo duomenimis, 2013 m. į Lietuvą atvyko 3 tūkst. užsieniečių – iš jų apie 2300 ne ES šalių piliečių. Padidėjęs imigrantų skaičius 2013 m. dėl išaugusio darbo jėgos poreikio - buvo išduota daugiau leidimų dirbti nei ankstesniais metais. Didžiausias trečiųjų šalių piliečių skaičius iš Baltarusijos (486), Rusijos Federacijos (774) ir Ukrainos (413), po 53 imigrantus iš Pakistano ir Gruzijos. Teigiama, kad daugiausia imigrantų atvyksta iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių, dėl juos tenkinančių veiksnių: užmokesčio dydžio, galimybės susišnekėti rusų kalba ir sąlyginai nedidelio atstumo nuo namų.

Etninių tyrimų instituto nuolat atliekamos visuomenės nuomonės apklausos atskleidžia, jog pozityvios pozicijos imigracijos atžvilgiu laikosi jauni, išsilavinę bei aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tačiau atvykusieji susiduria ne tik su šia visuomenės dalimi. Taigi, kokie pagrindiniai sunkumai, kuriuos patiria atvykusieji iš trečiųjų šalių? Ar tai tik neigiamas lietuvių požiūris? Viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai, turėdama didelę darbo su trečiųjų šalių piliečiais patirtį, akcentuoja keletą svarbių integravimosi veiksnių: kalbos mokėjimas, pritapimo visuomenėje klausimai. Kaip esminis sunkumas atvykus į Lietuvą imigrantams iš trečiųjų šalių, įvardijamas valstybinės kalbos nemokėjimas bei informacijos apie Lietuvą trūkumas (socialinė apsauga, teisinė sistema, darbo rinka ir pan.).

Pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2013 m. programą nuo 2014-04-01 d. įgyvendinamas projektas „Trečiųjų šalių piliečių savęs įtvirtinimas įvairiakultūrinėje Lietuvos visuomenėje“ NR. D4-83/EIF/2013/7/07/IP/1/TBN/2014/1. Projektą įgyvendina Viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai ir projekto partneris Socialinės integracijos centras (www.integracija.info), siekdami palengvinti trečiųjų šalių piliečių integraciją Lietuvoje.

Projekto tikslas: palengvinti trečiųjų šalių piliečių integraciją Lietuvos visuomenėje.

Projekto uždaviniai:

1. Tobulinti šnekamosios ir rašytinės lietuvių kalbos įgūdžius.

2. Formuoti trečiųjų šalių piliečių integracijai į Lietuvos visuomenę reikiamą vertybinių nuostatų sistemą pilietinio orientavimo aspektu.

Viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai  (TBN) nuo 2005 m. organizuoja lietuvių kalbos mokymus, konsultuoja įvairiais klausimais, tačiau tai neapima visuminio informacijos perteikimo, lietuvių kalbos įgūdžių mokymas nėra ilgalaikis. TBN mokymai teikiami tik Vilniuje,  todėl bendradarbiavimas su socialiniais partneriais projekto idėją leidžia įgyvendinti ir Šiauliuose. Rengiant projektą atkreiptas dėmesys į pagalbą integruojantis visuomenėje –  sudaryti lengvesnes įsidarbinimo galimybes gali ne tik valstybinės kalbos mokėjimas, bet ir vertybinių nuostatų, socialinių santykių, teisinio reglamentavimo supratimas. Kiekvienoje visuomenėje reikia suvokti pilietiškumo svarbą, todėl projekte įgyvendinama mokymo sistema, paremta abipusiu integravimu – mokant lietuvių kalbos kalbama apie bazinius Lietuvos visuomenės, asmens ir valstybės santykio, teisinius pagrindus. O analizuojat pilietinio orientavimo niuansus, įtvirtinami lietuvių kalbos įgūdžiai, skatinama aktyvi šnekamoji kalba, būtina ugdant gebėjimą bendrauti.                                          

Taigi, rengiami dvejopi mokymai: lietuvių kalbos mokymai trečiųjų šalių piliečiams ir mokymai: „Pilietiškumas ir trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje: suderinamo veiksniai“. Pastarieji mokymai sudaryti iš mokymų modulio, kuris apima temas: „Žmogaus teisės Lietuvos teisinėje sistemoje“, „Lietuvos įvairiapusiškumas – Tautinės mažumos Lietuvos istorijos kontekste“, „Lietuva daugiatautė ir įvairiakultūrė valstybė“, „Skirtingi, bet lygūs – valstybinių paslaugų prieinamumas Lietuvoje“, „Lietuvos Darbo rinka ir trečiųjų šalių piliečiai“.

Viso projekto metu planuojama apmokyti 60 trečiųjų šalių piliečių, atitinkančių kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2013/7 gairių pareiškėjams nurodymus*.

Šiuo metu vyksta lietuvių kalbos mokymai trečiųjų šalių piliečiams Vilniuje. Organizuojamuose mokymuose dalyvauja 21-as trečiųjų šalių pilietis (rusakalbių) iš Rusijos (6 asm.), Baltarusijos (5 asm.), Ukrainos (5 asm.), Kazachstano (4 asm.), Armėnijos (1 asm.). Mokymų dalyvių kalbinis lygis labai skirtingas, tad dalyviai suskirstyti į dvi grupes: viena jau pažengusi ir, lektorei kalbant, pakankamai gerai supranta lietuviškai. Kitoje grupėje - tik pradedantys. Džiaugiamasi dalyvių motyvuotumu ir didelėmis pastangomis. Mokymų dalyviai aprūpinami mokomąja medžiaga, vadovėliais, mokymo priemonėmis.

*EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems: leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1–7, 12–14 punktais, 40 straipsnio 2 ir 6 dalimis bei leidimai nuolat gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1–3, 5, 6, 8, 81, 10 punktais, 53 straipsnio 2 ir 7 dalimis.