Gegužės 23 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Kultūrų įvairovė: dabartis ir perspektyvos“, kurią surengė LR kultūros ministerija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Konferencija skirta šiemet gegužės 21-ąją pirmą kartą minėtai Lietuvos tautinių bendrijų dienai.

Konferencijoje dalyvavo šalies tautinių bendrijų, kultūros institucijų – muziejų, bibliotekų, Tarptautinių kultūros programų centro darbuotojai, svečiai iš Airijos, Austrijos, Slovėnijos.

„Lietuva yra daugiatautė valstybė, kurioje nuo seno sugyvena įvairių tautų, kultūrų žmonės, kurioje sudarytos sąlygos kiekvienam puoselėti savo papročius, tradicijas ir tautinį tapatumą. Kultūrų įvairovė neatsiejama nuo pagarbos žmogaus orumui. Tai įsipareigojimas žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, ypač tautinių mažumų teisėms. Todėl svarbu stiprinti diskusijas apie kultūrų įvairovę, ypač apie jos įtaką šalies vystymuisi, skatinti visuomenės kultūrinį sąmoningumą, skatinti tarpkultūrinį dialogą visuomenėje, prisidedant prie įvairios kilmės žmonių integracijos į įvairialypę visuomenę“, - rašoma Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Leonardo Talmonto sveikinime konferencijos dalyviams.

Pasak konferencijos dalyvius sveikinusio kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kultūrai teikiama daugiau dėmesio, kultūrų įvairovė ir tarpkultūrinis dialogas tapo vienu iš ES prioritetų.

„Pastaraisiais metais padidėjusi žmonių migracija natūraliai keičia gyventojų ir tautybių sudėtį valstybėse. 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, įvairų tautybių gyventojų skaičius ūgtelėjo nuo 115 iki 154. Tai rodo, kad Lietuvoje didėja kultūrų įvairovė. Dėl žmonių mobilumo ir migracijos auga ir tarpkultūrinis bendradarbiavimas, kuris prisideda prie šalies ekonominio, kultūrinio ir socialinio vystymosi. Svarbu plėtoti tarpkultūrinį dialogą, nes jis leidžia pažinti kitų tautų tradicijas, papročius ir plėtoti kultūrinius ryšius“, - pažymėjo viceministras.

Jo pastebėjimu, kultūros vartojimas skatina didesnę toleranciją, tai parodė ir neseniai Kultūros ministerijos užsakymu atlikto gyventojų pasitenkinimo kultūra ir jos paslaugomis tyrimas.

„Kultūros vartojimas prisideda ir prie gyventojų socialinio vystymosi – net ketvirtadalis respondentų pažymėjo, kad dalyvavimas kultūros veiklose jiems yra puiki galimybė susipažinti su kitų tautų kultūra, galimybė prisiliesti prie kitoniškumo ir jį pažinti. Tarpkultūrinis dialogas – tai naujas tautinių mažumų politikos vektorius. Jį verta ir reikia skatinti“, - teigė E. Trusevič.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė dr. Doc. Galina Miškinienė sakė, kad Lietuvoje yra nemažai įvairių institucijų, kurios užsiima tautinių mažumų klausimais, pristato jų kultūrą, paveldą.

„Be abejo, mums, tautinėms bendrijoms, kurios gyvena ir kuria Lietuvoje, labai svarbu, kad tarp visų institucijų būtų dialogas, kad neveiktume kaip atskiros organizacijos, kurios pristato ką nori, o kad pažintume, gerbtume vieni kitus ir dirbtume kartu“, - kvietė G. Miškinienė.

Kokie kultūrų įvairovės iššūkiai, kaip formavosi Lietuvos miestų daugiakultūriškumas, pasienio miestelių istorinė atmintis – šie klausimai buvo analizuojami Vytauto Didžiojo mokslininkų dr. Kristinos Šliavaitės, dr. Lino Venclausko, dr. Doc. Jurgos Jonutytės pranešimuose.

Tarpkultūrinės visuomenės formavimo praktiniams aspektams buvo pašvęstas Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriaus Dainiaus Babilo pranešimas.

„Tarpkultūrinės visuomenės stiprybė yra efektyvi komunikacija, partnerystė, bendradarbiavimas, tam tikrų sąlyčių taškų susiformavimas. Tačiau pozityviam rezultatui šių stiprybių taip pat neužtenka – tarpkultūrinė visuomenė atpažįstama pagal tai, kas yra sukuriama skirtingų visuomenės grupių sąveikoje. Svarbu akcentuoti ir tai, kad reikšmingas yra ne tik rezultatas, bet ir pats vyksmas“, - pabrėžė D. Babilas.

Tarptautinių kultūros programų centro l. e. p. direktorė Eglė Deltuvaitė pristatė ES programos „Kūrybiška Europa“ galimybes ir gerąsias praktikas.

Kokia kitų ES šalių patirtis, formuojant daugiakultūres visuomenes? Apie kultūrų įvairovę ir tarpkultūrinį dialogą kultūros ir meno institucijose pranešimą skaitė dr. Sonja Kralj Bervar (Slovėnija), projektą „Menas kiekvienam!” – Anne Wiederhold (Austrija), darbą su įvairiomis bendruomenėmis bibliotekoje – Jenny Siung (Airija).