Kovo 19 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje atidaryta paroda, skirta visuomenės veikėjo, vieno iškiliausių Lietuvos žydų, daktaro Cemacho Šabado 150-osioms gimimo metinėms (1864 – 1935).

„Tai buvo nepaprastas paprastų žmonių gydytojas. Visas C. Šabado gyvenimas iki paskutinės minutės buvo tarnavimas žmonėms. Tai didis humanistas, pasišventęs savo profesijai ir pašaukimui“, - parodos atidaryme pažymėjo Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.

Tarp parodos eksponatų – C. Šabado šeimos nuotraukos, autentiški XX a. periodiniai leidiniai, kuriuose išspausdinti daktaro moksliniai straipsniai, publikacijos apie jį  Lietuvos spaudoje, 1999 m. Niujorke išleista knyga apie C. Šabadą ir kt.

C. Šabadas mokėsi Vilniaus realinėje gimnazijoje, baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, dirbo Rusijoje, Pirmojo pasaulinio karo frontuose gydė sužeistuosius. Bet didesnę savo gyvenimo dalį C. Šabadas praleido Vilniuje. Jo kaip gydytojo ir visuomenės veikėjo veikla buvo nepaprastai įvairi. Apie tai savo pranešime minėjo doc. Aldona Rainytė.

C. Šabadas nemokamai gydė vargšus, įsteigė žydų labdaros draugiją, vaikų prieglaudą, poilsio stovyklas, įkūrė žydų mokslinį institutą (YIVO), leido ir redagavo sveikatos žurnalą „Folkgesunt“ („Liaudies sveikata“).

Nuo 1895 m. C. Šabadas buvo aktyvus Vilniaus medicinos draugijos narys.

Draugijos veikla buvo plati, apėmusi ne tik medicinos mokslus, bet ir praktiką. Jos nariai rūpinosi medicinos naujienų skleidimu, visuomenės sanitariniu švietimu, higiena, gyventojų sveikatingumu.

Apie C. Šabado veiklą Vilniaus medicinos draugijoje kalbėjo doc. Dalia Triponienė.

Netikėtas C. Šabado biografijos štrichas, kurį pažymi vis jo gyvenimo tyrinėtojai, yra tas, kad jis tapo Kornelijaus Čiukovskio poemos „Daktaras Aiskauda“ herojaus prototipu. Pats poetas apie daktarą atsiliepė kaip apie nuostabiausią žmogų iš visų, sutiktų jo gyvenime.

Daktaras humanistas įamžintas ir 2007 m. Vilniaus senamiestyje atidengtame Romualdo Kvinto skulptūroje.