Balandžio 24 d. Genocido aukų muziejuje Vilniuje paminėtos armėnų tautos genocido 99-osios metinės. Į minėjimą atvyko Lietuvos armėnų bendruomenės nariai, kitų tautinių bendrijų atstovai, Armėnijos bičiuliai, grupė armėnų iš Estijos, moksleivių iš Armėnijos.

Prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms buvo padėta vainikų ir gėlių, uždegta žvakučių, tylos minute pagerbtas armėnų tautos genocido aukų atminimas.

Iškilmingame susirinkime kalbėjo Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas. Jis pažymėjo, kad XX pradžioje įvykdyti nusikaltimai žmogiškumui, masinis armėnų žudymas dėl tautybės turi būti pasmerkti vardan to, jog daugiau niekada nepasikartotų ir nė vienos tautos neištiktų panašus likimas.

Šią mintį pabrėžė ir kiti kalbėję renginyje: Lietuvos armėnų bendruomenės atstovai Ruslanas Arutiunianas, Vahagnas Grigorianas, poetė Marytė Kontrimaitė, vertėjas Leonas Petravičius.

Osmanų imperijos valdžia, pasinaudojusi Pirmojo pasaulinio karo suirute, surengė visuotinį armėnų tautos genocidą – pirmąsias pasaulyje organizuotas žmonių žudynes. Armėnai buvo masiškai naikinami, tremiami iš gimtųjų vietų tik dėl tautybės ir tikėjimo. 1915 m. balandžio 24-ąją Konstantinopolyje (dabar – Stambulas) prasidėjo armėnų skerdynės.

Renginyje buvo pristatytas tik ką Versus aureus leidyklos išleistas austrų rašytojo Franzo Werfelio romanas „Keturiasdešimt Musa Dago dienų“. Į lietuvių kalbą išvertė Leonas Petravičius. Tai geriausias šio autoriaus kūrinys, žymiausias pasaulyje pasakojimas apie armėnų tautos genocidą. F.Werfelis rėmėsi tikrais įvykiais ir faktais, kuriuos papasakojo gyvi liudininkai, ne tik regėję, bet ir patyrę neįsivaizduojamas baisybes. Šį istorinį romaną jis parašė, 1929 m. aplankęs Damaską ir pamatęs suluošintus ir iškankintus armėnų vaikus, dirbančius kilimų fabrike. Šiurpūs vaizdai ir armėnų genocidas rašytoją sukrėtė ir paskatino sukurti knygą, kurioje vaizduojama nepagražinta XX amžiaus pradžios istorija.

Prisimenant armėnų tautos genocidą Osmanų imperijoje, Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose dalyvavo ortodoksų, liuteronų, reformatų bei armėnų bažnyčių atstovai.

Armėnijos ambasada Vilniuje pakvietė visus jungtis į šią maldą, „prašant gailestingumo, teisingumo ir istorinių žaizdų išgijimo malonės, susitaikymo ir taikos tarp tautų ir valstybių“.