Minėdamas Kauno geto sunaikinimo 70-metį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido Arūno Bubnio parengtą knygą „Kauno getas 1941–1944“.

Gausumu ir svarba Lietuvoje Kauno žydų bendruomenė nusileido tik Vilniaus žydų bendruomenei. Kauno žydai garsėjo visoje Rytų Europoje Slobodkės (Vilijampolės) ješiva, hebrajiška švietimo sistema ir sionistinės veiklos aktyvumu. Prieš pat nacių ir sovietų karą Kaune gyveno daugiau kaip 32 tūkst. žydų (20,84 proc. miesto gyventojų). Daugelis jų suprato, kad ateina niūrūs ir sunkūs laikai, tačiau beveik niekas nesitikė­jo, jog būsima nacių okupacijos tikrovė pranoks net pačias blogiausias nuojautas ir košmarus.

Dar iki geto įsteigimo Kaune buvo persekiojami ir naikinami žydai. Žydų žudynės buvo vykdomos ne tik Vilijampolėje, kur gyveno daug žydų, bet ir miesto centre ir senamiestyje. Buvo žudomi ne tik vyrai, bet ir moterys, vaikai ir seneliai. Ypač pagarsėjo 1941 m. birželio 27 d. žudynės buvusiame „Lietūkio“ garaže Vytauto gatvėje.

Kauno getas pradėtas kurti 1941 m. liepos mėnesį, kai buvo išleistas įsakymas, liepiantis žydams iki rugpjūčio 15 d. išsikraustyti į Vilijampolę. Rugpjūčio 15 d. getas galutinai aptvertas spygliuota viela ir atribotas nuo išorinio pasaulio. Žydų gyvenimas gete buvo nuolat varžomas įvairiausiais vokiečių draudimais ir reikalavimais. Geto savivaldoje buvo Finansų, Sveikatos Apsaugos, Socialinio aprūpinimo ir kiti skyriai, taip pat policija. Geto kaliniai žudyti ir po vieną, ir grupėmis, žudynės vadintos akcijomis. Nepaprastai žiauri buvo žydų vaikų atėmimo akcija. 1943 m. rudenį Kauno getas pertvarkytas į SS koncentracijos stovyklą. Žydų gyvenimo kontrolė dar labiau sugriežtinta. 1944 m. liepą Kauno getas galutinai likviduotas.

Kauno getas išsiskyrė aktyviu kultūriniu gyvenimu: buvo policijos choras, vyko įvairūs renginiai, net simfoniniai koncertai, veikė Švietimo skyrius.

Nacių okupacijos laikotarpiu Kauno žydų bendruomenės nuostoliai buvo nepaprastai dideli, o išgyvenimo galimybės labai menkos. Nacių okupacijos ir karo pabaigos sulaukė tik keli šimtai Kauno žydų.

Arūnas Bubnys, Kauno getas 1941–1944, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 144 p.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija