Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas
Projektą remia Lietuvos Respublika
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga Europos Socialinis FondasEuropos Komisijos tinklalapis – http://europa.eu.int/comm/equal
Vadovaujančioji institucija – http://www.socmin.lt/
EQUAL project LT-6
Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas”
„The establishment and testing of support mechanism for the integration of national minorities into labour market”
Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo modelis susideda iš atskirų, vienas kitą papildančių, komponentų:
bendradarbiavimo tinklai – savivaldos/valstybinių (valdžios) institucijų, NVO (tautinių bendrijų), potencialių darbdavių, mokymo įstaigų ir kt. institucijų atstovų junginys, siekiantis spręsti tautinių bendrijų atstovų socialinės atskirties mažinimo problemas regione;
tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų įgalinimas spręsti socialinės atskirties problemas per NVO žmogiškųjų išteklių kompetencijos didinimą, akcentuojant tautinių mažumų atstovų visavertę integraciją informacinės visuomenės kontekste, įvertinant jos iššūkius tautinių bendrijų organizacijoms.
Bendradarbiavimo tinklai apjungia vietines valdžios, verslo struktūras ir nevyriausybinį sektorių sprendžiant konkrečius klausimus, susijusius su tam tikros visuomenės grupės socialinės atskirties mažinimu.
Suinteresuotų institucijų įtraukimas į formalų junginį, apjungiant siekius bendram tikslui, kooperuojant atskirų regionų, miesto ir rajono bedradarbiavimo tinklus vietos savivaldos planų bei tikslų įgyvendinimui
Tautinių mažumų NVO įgalinimas vykdomas per projekto metu parengtus Lyderius ir Globėjus bei Lyderių mokymo programą. Programos novatoriškumas pasireiškia:
– programos konstravimu, orientuojantis į tautinių mažumų NVO intelektinio kapitalo ugdymą žinių informacinėje visuomenėje;
– per turinį, modeliuojamą besiformuojančios žinių infomacinės visuomenės kontekste, įvertinant jos iššūkius tautinių bendrijų lyderiams, ir susideda iš 11 sąryšingų modulių, kiekvienas tuo pačiu metu yra savarankus.
Programa pasižymi lankstumu, mokymo modeliai gali būti realizuojami visi kartu ir atskirai, t.y. atskiros modulio temos gali būti išdėstomos atskirai, kaip seminaro medžiaga.
Programa įvertina ne tik kontekstualumą, bet ir
– besimokančių patirtį (suteikiama mokymo modulių pasirenkamumo galimybė),
– atsižvelgia į besimokančių poreikius, interesus ir motyvaciją. Mokymo programa – mobili (tai pasireiškia per įsisavinimo galimybes adaptuotai programai pasiekti nustatytą tikslinę grupę).
Mokymo programa maksimaliai priartinama prie besimokančių gyvenamosios vietos.
Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo modelis sukurtas atsižvelgiant į paramos gavėjų ir sprendimo vartotojų poreikius. Projekto kūrime bei įgyvendinime aktyviai dalyvauja tautinių bendrijų atstovai. Tautinių bendrijų NVO yra projekto partneriai – Vystymo bendrijos nariai. Siekiant optimaliai pritaikyti mokymo programų turinį bei BT tikslus, sprendžiant tautinių bendrijų atstovų socialinės atskirties problemas, II projekto etape buvo rengiami VB ir tautinių bendrijų atstovų susitikimai.
Modelio sudedamosios dalys projekto eigoje buvo koreguojamos atsižvelgiant į tikslinės grupės ir specialistų teikiančių konsultacijas (ekspertų, socialinių darbuotojų, partnerių atstovų) pastabas bei rekomendacijas.
Bendradarbiavimo tinklai suteikia galimybes visiems jo dalyviams (savivaldybių/valdžios institucijoms, darbdaviams, mokymo įstaigoms, NVO ir t.t.) kartu spręsti įvairias problemas, atsirandančias dirbant su socialinės atskirties grupėmis, kuomet integracinis procesas reikalauja individualios integruojamo asmens globos ir skirtingų institucijų bendradarbiavimo.
Bendradarbiavimo tinklai gali tapti instrumentu, padedančiu tautinių bendrijų NVO, panaudoti savo intelektualųjį potencialą sprendžiant iškylančias problemas sociokultūrinėje, edukacinėje ir darbo rinkos erdvėje
Paramos gavėjai ir sprendimo vartotojai, dalyvaudami projekto metu organizuotuose mokymuose įgijo kompetencijas, kurios įgalina optimizuoti bendradarbiavimą tinkluose bei modeliuoti NVO lyderių mokymus perspektyvoje, ieškoti bendradarbiavimo plėtros Lietuvoje ir užsienyje, planuoti savo organizacijos ateities veiklos viziją, siejant ją verslumo didinimu bei užimtumo didinimu savo bendruomenėje.
Parengtos 4 mokymo programos, įvairiuose projekto metu organizuotuose mokymuose dalyvavo 277 asmenys.
Ekspertuota Lyderių mokymo programa leidžia pasirinkti atskirus mokymo modulius, sudarančius galimybes asmenims ugdytis kompetencijas konkurencingumui darbo rinkoje didinti
Modelis gali virsti bendradarbiaujančiais paritetiniai tinklais, įgalinančiais optimizuoti teikiamas paslaugas įvairioms tikslinėms grupėms, o jų interaktyvusis pobūdis gali padėti įvairioms tikslinėms grupėms (jas atstovaujančioms organizacijoms) tapti lygiaverčiais partneriais tinkle.
Parengtos dvi Bendradarbiavimo tinklų sutartys – Šalčininkų rajone ir Vilniaus mieste.
Bendradarbiavimo tinklas buvo kuriamas ir skirtas tautinių mažumų problemoms spręsti, tačiau projekto vykdymo eigoje paaiškėja, kad sudaromos prielaidos kitoms problemoms spręsti, pasinaudojant adekvačiais problemų sprendimų scenarijais. Tai bus patikrinta III projekto etape su kitomis tikslinėmis grupėmis.
Projekto II etape atliktas „Tautinių mažumų atstovų integracijos į darbo rinką galimybių tyrimas“, kurio metu identifikuoti barjerai, trukdantys tautinių mažumų atstovams sėkmingai integruotis į darbo rinką.
Tyrimo išvados ir rekomendacijos padėjo ir padės spęsti tautinių mažumų atstovų socialinės atskirties mažinimo ir užimtumo didinimo klausimus tiek savivaldybių, tiek NVO lygmenyse.
Projekto vykdymo metu 44 Lyderiai, 45 Globėjai, atstovaujantys per 300 šalies tautinių mažumų NVO, išsiugdė NVO lyderio gebėjimus, lyderių kompetencijas, kurios traktuotinos kaip atspirties pozicijos tolimesniam jų bei jų atstovaujamų NVO ugdimuisi, įvertinant Lyderių patirtį ir veiklos kontekstą.
Lyderių mokymo programa ir jos atskiros dalys gali būti adaptuojamos kitų NVO Lyderiams, atstovams ir taip pat transformuojama į kitas šalis.
Tolesnio bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos partneriu sudaro galimybes perimti įvairiapusę jo patirtį integruojant tautinių mažumų atstovus į darbo rinką bei sprendžiant jų socialinės atskirties mažinimo problemas, ją modifikuojant ir pritaikant Lietuvos sąlygoms
Parengtas bedarbio karjeros planas, leidžiantis motyvuotai įvertinti asmens gebėjimus bei polinkius ir pagal tai numatyti kompetencijų ugdymo priemonių planavimą, atsižvelgiant į darbdavio reikalavimus.
Projekto metu parengtos papildomo bedarbių mokymo programos padeda tautinių bendrijų atstovams didinti konkurencingumą darbo rinkoje.
Projekto metu 83 bedarbiai tautinių mažumų atstovai, mokėsi valstybinės lietuvių kalbos kursuose, beveik ketvirtadalis jų išlaikė valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų egzaminus.
Projekto metu įdarbinti ir buvo globojami 26 tautinių mažumų atstovai.
Naudojant projekto metu parengtą mokymo programą, pakelta 40 darbuotojų, savo darbinėje veikloje bendraujančių su tautinių mažumų atstovais, kvalifikacija.
Sukaupta suinteresuotų asmenų ir paslaugų teikėjų duomenų bazė, kuri ateityje gali būti naudojama tiek tęsiant darbą su tautinių mažumų atstovais, tiek dirbant su kitomis visuomenės grupėmis.
Lyderių/Globėjų patirtis gali būti modifikuojama kitoms visuomenės grupėms (pvz., imigrantams, pabėgėliams), padedant jiems įsidarbinti ir integruotis į sociumą.
Projekto II etapo metu parengta Teisės aktų analizė, siekiant daryti poveikį praktikai ir politikai ir atliktas „Teisės aktų sudaromų barjerų tautinių mažumų atstovams integruotis į darbo rinką tyrimas“ padės sėkmingiau vykdyti projekto III etapo veiklas siekiant daryti poveikį praktikai ir politikai.
Modelis yra mobilus, pakankamai lengvai perkeliamas į kitus regionus.
Tam tikslui galima naudoti veikiančias tautinių bendrijų organizacijų struktūras bei jų žmoniškuosius išteklius.