1988 m. Lietuvoje prasidėjus tautinio atgimimo judėjimui čia gyvenę azerbaidžaniečiai susibūrė į visuomeninę organizaciją prie Lietuvos kultūros fondo – azerbaidžaniečių draugiją Lietuvoje „Odlar jurdu“ (liet. „Ugnies kraštas“). Jos pirmininku buvo išrinktas Mahiras Gamzajevas.

Tuo metu Lietuvoje gyveno 1314 azerbaidžaniečiai. Nuo to laiko ji aktyviai įsijungė į Lietuvos tautinio atgimimo judėjimą, įsiliejo į šalies visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą.

  • Lietuvos azerbaidžaniečių draugija yra viena iš Lietuvos tarp nacionalinės koordinacinės asociacijos, veikusios 1988–1992 m., steigėjų ir aktyvi jos dalyvė. 1988–1989 m. ši asociacija mūsų šalyje buvo vienintelė struktūra, telkusi ir vienijusi Lietuvos tautines bendrijas, jų visuomenines organizacijas. Visai Lietuvai lemtingais 1988–1992 m. draugija vienareikšmiškai pasisakė už Lietuvos valstybingumo atkūrimą bei integravimąsi į tarptautines organizacijas, o taip pat ir konkrečiais veiksmais prisidėjo prie šių siekių.
  • Draugijos nariai dalyvavo pirmuose Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimuose (1990–1992 m.), jos pirmininkas M. Gamzajevas buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimą. Lietuvos azerbaidžaniečiai aktyviai prisidėjo organizuojant Baltijos kelią, referendumą dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Azerbaidžaniečiai kartu su lietuviais ir įvairių tautybių žmonėmis gynė Lietuvos Nepriklausomybę tragiškų 1991 m. sausio įvykių bei rugpjūčio pučo metu. Tomis istorinėmis dienomis Valstybės gynimas pareikalavo ir aukų. Tarp nukentėjusiųjų yra ir azerbaidžaniečių tautybės asmenų – vilnietis Famil Šiukiurov ir klaipėdietis Ilkin Dadašev. Jie apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais.
  • Po 1990 m. kruvinųjų įvykių Baku mieste Draugija operatyviai išleido brošiūrą „Agresija“, kurioje pateikta tragiškų įvykių kronika ir aprašyta jų eiga. Draugijos iniciatyva 1991 m. sausio 19 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje įvyko bendros katalikų ir islamo religijos tikinčiųjų mišios, kurias aukojo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Mišios skirtos 1990 m. sausio mėn. įvykių Baku ir 1991 m. sausio įvykių Vilniuje metu žuvusiems atminti.
  • Draugija yra viena iš Lietuvos tautinių bendrijų tarybos steigėju (1991 m.). Šiai tarybai 2009–2012 m. pirmininkavo azerbaidžaniečių draugijos atstovas.
  • 1992–1995 m. prie draugijos veikė Azerbaidžano Respublikos atstovybė. 1992 m. spalio 6 d. Azerbaidžano Respublikos parlamento sprendimu draugijos pirmininkas M. Gamzajevas buvo paskirtas Azerbaidžano įgaliotu asmeniu Lietuvos Respublikoje azerbaidžaniečių reikalams ir Lietuvos-Azerbaidžano diplomatinių santykių atkūrimui.
  • 1997 m. Azerbaidžaniečių draugija Lietuvoje „Odlar jurdu“ buvo perregistruota į Lietuvos azerbaidžaniečių draugiją. Pagrindinis draugijos tikslas – saugoti, puoselėti ir plėtoti azerbaidžaniečių tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį savitumą, įsilieti į Lietuvos visuomeninį, politinį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Draugija organizuoja įvairius renginius, kurie padeda išsaugoti azerbaidžaniečių tautos tradicijas ir papročius, ugdo poreikį domėtis savo tautos istorija.
  • Lietuvos azerbaidžaniečių draugija 2001 m. gegužės mėn. oficialiai kreipėsi į NATO Parlamentinės asamblėjos sesijos, vykusios Vilniuje, dalyvius, paragindamas juos pritarti Lietuvos siekiams įstoti į Euroatlantines gynybines bei politines organizacijas. 2003–2005 m. draugija dalyvavo UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos tarptautiniuose projektuose „Kaukazas-civilizacijų dialogas“ ir „Pasakų tiltai“. Didelio susidomėjimo Lietuvos ir Azerbaidžano visuomenėje susilaukė tarptautinis Lietuvos moksleivių konkursas „Azerbaidžanas mano akimis“ (2010 m.), tarptautinė konferencija, skirta 130-osioms V. Krėvės gimimo metinėms paminėti (2012 m.), minėjimas „Baku–Vilnius: lemtingi sausio įvykiai laisvės kelyje“ (2013 m.).
  • Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos nariai surinko nemažai įdomių ir vertingų faktų, susijusių su 1918–1922 m. Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvalstybinių santykių istorija; lietuvių ir azerbaidžaniečių istoriniais, literatūriniais, kultūriniais ryšiais; LDK totorių, karaimų ir lenkų palikuonių saitų su Azerbaidžanu tematika. Lietuvos azerbaidžaniečių draugija prisideda prie Lietuvos ir Azerbaidžano kultūrinių ir visuomeninių ryšių stiprinimo. Draugijos pirmininkas M. Gamzajevas į azerų kalbą yra išvertęs lietuvių liaudies pasakas („Eglė žalčių karalienė“ ir kt.), V. Krėvės, A. Maldonio, A. Bukonto, A. Pociaus, D. Mušinsko, J. Biliūno ir kitų lietuvių poetų bei rašytojų kūrinius.
  • Lietuvos azerbaidžaniečių draugija savo veikla plėtoja kultūrų dialogą mūsų visuomenėje, tarp visuomenės narių ugdo toleranciją, padeda Lietuvoje gyvenančių kitų etninių grupių nariams susipažinti su azerų valstybinėmis bei tautinėmis šventėmis, tradicijomis, papročiais.
  • Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos delegatai dalyvavo I, II ir III Pasaulio azerbaidžaniečių suvažiavimuose (2001, 2006 ir 2011 m.), kurie vyko Baku. Draugijos atstovas išrinktas į Pasaulio azerbaidžaniečių koordinacinę tarybą, veikiančią Azerbaidžano sostinėje. Draugijos atstovas 2007 m. taip pat buvo išrinktas Europos Azerų Kongreso (Berlynas) viceprezidentu ir Pasaulio azerų bei turkų išeivių organizacijų vadovų koordinacinės tarybos nariu (Baku).

Istorija

Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvalstybinių santykių šaknys siekia XV a. antrąją pusę, kai azerbaidžaniečių valstybiniai dariniai Kara-Kojunlu (1410–1468), Ak-Kojunlu (1468–1501) ir Sefevidų (1502–1736) santykiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste siekia ištisus tris šimtus metų. Viduramžių Venecijos diplomatai veikę Ak-Kojulnu valstybėje tvirtino, kad drauge su jais čia dirbo LDK, o taip pat Romos, Maskvos, Burgundijos, Neapolio Vengrijos ir kt. valstybių pasiuntiniai. XVII a. 9-ajame dešimtmetyje viename iš didžiausių azerbaidžaniečių metropolių Giandžoje veikė LDK jėzuitų misija.

Glaudžių lietuvių ir azerbaidžaniečių visuomeninių ir kultūrinių ryšių istorija siekia XIX a. pirmąją pusę. 1945–1951 m. sovietinei okupacijai besipriešinusių Lietuvos partizanų gretose aktyviai dalyvavo azerbaidžanietis Šakir Sadygov. 2011 m. surašymo duomenimis Lietuvoje gyvena apie 650 azerbaidžaniečių. Dauguma jų – Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune.

Lietuvos azerbaidžaniečiai kasmet mini:

  • Sausio 20 d. – Laisvės gynėjų dieną (1990 m. sausio įvykių Baku mieste aukų pagerbimas);
  • Vasario 26 d. – 1992 m. Chodžaly miesto tragediją – gyventojų žudynių minėjimas;
  • Kovo 21 d. – Novruz – Naujieji Metai – tradicinė šventė pagal azerbaidžaniečių senovinį saulės kalendorių;
  • Kovo 31 d. – Azerbaidžaniečių genocido diena;
  • Gegužės 28 d. – Azerbaidžano Respublikos diena (Nepriklausomybės šventė);
  • Birželio 15 d. – Tautos išsivadavimo diena;
  • Spalio 18 d .– Azerbaidžano Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo diena;
  • Lapkričio 17 d. – Nacionalinė atgimimo diena;
  • Gruodžio 31 d. – Pasaulio azerbaidžaniečių solidarumo diena.

Tai pat švenčiamos tradicinės religinės šventės – Gurban Bajramy (aukojimo šventė) ir Ramazan Bajramy (Pasninkavimo šventė).

Lietuvoje veikia azerbaidžaniečių visuomeninės organizacijos:

Vilniaus apskrities azerbaidžaniečių bendrija (pirmininkas E. Salamov), Vilniaus azerbaidžaniečių bendrija (pirmininkas Z. Pirsaatov) ir kitos.

Lietuvoje taip pat dirba Asociacija „Lietuva – Azerbaidžanas“, kuri savo veikla siekia prisidėti prie Lietuvos vardo garsinimo Azerbaidžane, pristato lietuvių literatūros, kultūros ir meno pasiekimus šioje Kaukazo valstybėje, stiprina lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrinių ryšių tradicijas, skatina šių dviejų tautų kultūrinį dialogą bei lietuvių ir azerbaidžaniečių kultūros veikėjų bendradarbiavimą, plėtoja Lietuvos ir Azerbaidžano nevyriausybinių organizacijų ryšius.

LIETUVOS AZERBAIDŽANIEČIŲ NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS

Leave Your Comment

Raugyklos g. 25, Vilnius Lietuva
Darbo valandos:

Pir – Pen: 8:00 – 18:00

Naujienų prenumerata

Galite prenumeruoti naujienas ir jas gauti į savo el. pašto dėžutę

Tautinių bendrijų namai © 2021