#Kuriame kartu 16

Kovo 11 d. aktas – tautinių mažumų indėlio atkuriant Lietuvos suverenitetą įrodymas.

Ant šio dokumento matomi tautinėms bendrijoms priklausiusių Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų parašai liudija, kad Lietuvos nepriklausomybės kartu siekė įvairių tautybių šalies gyventojai. Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarais tapo:

  • Česlav Okinčic
  • Emanuelis Zingeris
  • Eugenijus Petrovas
  • Nikolajus Medvedevas
  • Vladimiras Beriozovas
  • Vladimir Jarmolenko
  • Zbignev Balcevič

Česlav Okinčic 1955 m. rugsėjo 13 d. gimė Vilniuje. Mokėsi Vilniaus 26-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija), studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

1988 m. po pirmojo nepriklausomybės mitingo Katedros aikštėje Vilniuje buvo vienas iš Sąjūdžio Teisinės rėmimo grupės įkūrimo iniciatorių.1989 m. įkūrė nepriklausomą laikraštį „Znad Wilii“ („Nuo Vilijos krantų“). Šis laikraštis pasaulyje skleidė informaciją apie Lietuvos lenkus, kurie aktyviai kovoja už nepriklausomą Lietuvą ir skatina pilietinę atsakomybę.1990 m. pagal Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus m. valdybos sąrašą išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Senamiesčio rinkimų apygardoje Nr. 18 (Vilniaus mieste).

1990 m. balandžio mėn. buvo įgaliotas atstovauti Lietuvos valstybei Antrame „Solidarumo“ suvažiavime Gdanske, o tų pačių metų gegužės mėn. įgaliotas Lietuvos Respublikos Seimo įteikė popiežiui Jonui Pauliui II Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo akto kopiją su prašymu globoti ir palaiminti Lietuvą.

Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lenkijos Respublikos kultūros ministro medaliu „Zasłużony dla kultury polskiej“ (Nusipelnęs lenkų kultūrai), Lenkijos Respublikos Nepriklausomybės Komandoro kryžiaus ordinu už nuopelnus, skatinant lenkų tautinę savimonę ir gerus Lenkijos ir Lietuvos santykius, Lenkijos Respublikos Nepriklausomybės Komandoro kryžiaus ordinu su žvaigžde.

Emanuelis Zingeris 1957 m. liepos 16 d. gimė Kaune. Mokėsi Kauno 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Kauno „Aušros“ gimnazija), studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Filologijos fakultete. Dirbo Lietuvos knygų rūmų Judaikos sektoriaus vedėju, Lietuvos valstybinio žydų muziejaus direktoriumi. Yra paskelbęs straipsnių apie Lietuvos kultūros palikimą, lietuvių ir žydų literatūros ryšius.

Buvo aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, 1988 m. spalio 22–23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys.1990 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Lazdynų rinkiminėje apygardoje Nr. 15 (Vilniaus mieste).Nuo 1991 m. – Lietuvos savanoris.

Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, P. Vileišio Aukso medalio apdovanojimu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“, atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, bei kitų valstybių apdovanojimais.

Eugenijus Petrovas 1936 m. balandžio 26 d. gimė Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas) Rusijos TSFR. Baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą, studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, tapofizikos ir gamybos pagrindų mokytoju.Yra paskelbęs mokslinių straipsnių kietojo kūno fizikos ir puslaidininkių prietaisų technologijos klausimais, keleto išradimų autorius, jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo garbės vardas.

1988–1990 m. buvo Lietuvos Sąjūdžio Puslaidininkių fizikos instituto iniciatyvinės grupės narys, Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas ir tuo pačiu Vilniaus m. darbininkų ir tarnautojų draugijos „Labora“ tarybos pirmininko pavaduotojas.1990 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Tauro rinkiminėje apygardoje Nr. 12 (Vilniaus miestas).

Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Nikolaj Medvedev 1933 m. rugsėjo 25 d. gimė Kaune. Baigė Kauno 10–ąją vidurinę mokyklą, Kaliningrado aukštojoje inžinerinę karinėje jūrų mokykloje įgijo radiolokacijos ir radionavigacijos šturmano specialybę.Tapo radioelektroninių medicinos prietaisų srities išradimų autoriumi (prietaisai eksponuoti Meksikoje, Austrijoje, Prancūzijoje), rašė psichologinio žmonių suderinamumo tema Kijevo ir Novosibirsko kibernetikos institutų periodiniuose leidiniuose.

1988 m. įsitraukė į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veiklą, buvo Sąjūdžio Seimo, Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys. Dalyvavo leidžiant Sąjūdžio laikraštį „Kauno aidai”, buvo rusiško šio laikraščio varianto redaktorius.1989 m. buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu, 1989–1991 m. dirbo Tarybų Sąjungos Aukščiausioje Taryboje, įstojo į A.Sacharovo vadovaujamą tarpregioninę deputatų grupę. 1990 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį SeimąGudienos rinkimų apygardoje Nr. 122.

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Graikijos Auksinio Fenikso kryžiaus ir žvaigždės komandoro ordinu.

Vladimiras Beriozovas 1929 m. rugsėjo 29 dgimė Boguslavo dvare (prie Viekšnių) Mažeikių apskrityje. Mokėsi Biržų pradžios mokykloje, Kauno Vinco Kudirkos pradinėje mokykloje, Noreikiškių (Kauno r.), Babtų (Kauno r.) mokyklose, Kauno suaugusiųjų mokykloje. Baigė studijas Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, taip pat studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, įgijo istorijos mokytojo specialybę.

1988 m. gruodžio 9 d. buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto antruoju sekretoriumi. Pirmą kartą LKP istorijoje į šias pareigas išrinktas be SSKP žinios, atsisakius Maskvos statytinio.1989 – 1990 m. buvo savarankiškos Lietuvos komunistų partijos narys, partijos antrasis sekretorius.1990 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kėdainių rinkiminėje apygardoje Nr. 86.

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Vladimir Jarmolenko 1948 m. gegužės 15 d gimė Astrachanės mieste, Rusijos TFSR. Baigė Kauno 10-ąją vidurinę mokyklą, studijavo Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), įgijo biofiziko kvalifikaciją.1981 m. apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar – gamtos mokslų daktaras)disertaciją „Kalcio jonų rišimo pervalbuminais tyrimas nuosavos baltyminės fluorescencijos metodu“.Yra parašęs apie 50 mokslinių straipsnių molekulinės biofizikos klausimais, išradimo autorius.

1988–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos darbo grupės narys.1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Dainavos rinkiminėje apygardoje Nr. 26 (Kauno miestas). 1991-1992 m. priklausė derybų su Rusija dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijai.

Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Lietuvos pakvietimo į NATO atminimo ženklu, Kūno kultūros ir sporto departamento aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

Zbignev Balcevič 1946 m. liepos 27 d.gimė Zaviasų kaime, Vilniaus rajone. Baigė Vilniaus pedagoginę mokyklą, studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas), įgijo teisininko specialybę.Baigęs studijas Vilniuje dirbo mokytoju, komjaunimo ir partijos komitetuose, Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, laikraščio „Kurier Wilenski“ vyriausiuoju redaktoriumi.

1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Pavilnio rinkiminėje apygardoje Nr. 20 (Vilniaus mieste).

Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Raugyklos g. 25, Vilnius Lietuva
Darbo valandos:

Pir – Pen: 8:00 – 18:00

Naujienų prenumerata

Galite prenumeruoti naujienas ir jas gauti į savo el. pašto dėžutę

Tautinių bendrijų namai © 2021