#Kuriame kartu 10
- Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorės Halinos Kobeckaitės susitikimas su Lenkijos Solidarumo vadovu Lechu Valensa
1989 m. lapkritį įkurtas Tautybių komitetas, 1990 m. balandžio 18 d. Komitetas reorganizuotas į Tautybių departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – pirmoji tautinių mažumų klausimus koordinuojanti institucija. 1989 m. Halina Kobeckaitė tapo pirmąja Tautybių komiteto generaline direktore. . Jos iniciatyva 1988 m. buvo įkurta Lietuvos karaimų kultūros bendrija, o H. Kobeckaitė išrinkta jos pirmininke. 1988-1990 m. ši visuomenininkė priklausė Sąjūdžio Seimui ir Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybai. Ji aktyviai prisidėjo prie Tautinių mažumų įstatymo kūrimo darbų. Savo veikla ji visuomenėje ugdė pagarbą įvairioms Lietuvos tautoms, skatino tautinių bendrijų atstovus teikti paramą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo užmojui, ragino juos jungtis į organizacijas, saugoti ir puoselėti savo kalbą, kultūrą.
XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, intensyvėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procesams, kartu vyko ir tautinių mažumų kultūros bei tautinės tapatybės atgimimas. Tam įtakos turėjo 1987 m. įkurtas Lietuvos Kultūros fondas. Pasak Halinos Kobeckaitės, būtent šios institucijos direktorius Česlovas Kudaba sumanė, kad verta dėti pastangas ne tik į lietuvių etninės kultūros, bet ir tautinių mažumų kultūros puoselėjimą. Neilgai trukus įvairių tautinių bendruomenių kultūros rėmimo grupės pradėjo dalyvauti fondo vykdomoje tautinės kultūros gaivinimo veikloje.
Tuo metu, 1988 m. surengtame pirmajame (?) Sąjūdžio suvažiavime buvo sutarta kokių veiksmų reikia imtis gaivinant tautinių mažumų kultūras, įkurta ir speciali komisija, kurios nariai nusprendė, kad reikia parengti Tautinių mažumų įstatymą. Šiam tikslui įgyvendinti 1989 m. prie Aukščiausiosios Tarybos buvo sutelkta keliolikos asmenų grupė, kurią sudarė įvairių tautinių bendruomenių bei aukščiausiosios Tarybos atstovai kartu su profesionaliais teisininkais. Jų sukurtas tautinių mažumų įstatymas buvo priimtas tų pačių metų lapkričio mėnesį.
1989 m. lapkritį įvykdytas dar vienas Lietuvos tautinėms mažumoms svarbus politinis sprendimas – įkurtas Tautybių komitetas (1990 m. balandžio 18 d. Komitetas reorganizuotas į Tautybių departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) – pirmoji tautinių mažumų klausimus koordinuojanti institucija.Tautinių mažumų įstatymas ir Tautybių departamentas tuometinėje Sovietų Sąjungoje neturėjo atitikmenų, tai buvo pirmieji tokio pobūdžio teisės aktai ir įstaigos. Po kurio laiko prie šio departamento buvo įkurtas Lietuvos nacionalinių ir socialinių –ekonominių tyrimų centras, 1991 m. įsteigta ir Tautinių bendrijų taryba. Tai yra patariamoji institucija, kuri atstovauja tautinėms mažumoms įtraukdama jų bendruomenių atstovus į sprendimų procesus.Ši tarybą įsikūrė tais pačiais metais atidarytuose Tautinių bendrijų namuose, kuriuos Tautybių departamentas įsteigė siekdamas sudaryti sąlygas šalies tautinių mažumų savimonei ir kultūrai ugdyti.
Prie minėtų pasiekimų reikšmingai prisidėjo viena iš aktyviausių Lietuvos tautinio atgimimo judėjimų dalyvė Halina Kobeckaitė. Jos iniciatyva 1988 m. buvo įkurta Lietuvos karaimų kultūros bendrija, o H. Kobeckaitė išrinkta jos pirmininke. 1988-1990 m. ši visuomenininkė priklausė Sąjūdžio Seimui ir Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybai. Ji aktyviai prisidėjo prie Tautinių mažumų įstatymo kūrimo darbų, 1989 m. tapo pirmąja Tautybių komiteto generaline direktore. Šias pareigas H. Kobeckaitė užėmė iki 1994 m. Savo veikla ji visuomenėje ugdė pagarbą įvairioms Lietuvos tautoms, skatino tautinių bendrijų atstovus teikti paramą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo užmojui, ragino juos jungtis į organizacijas, saugoti ir puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius. H. Kobeckaitės veikla yra įvertinta įvairiais apdovanojimais: Gedimino 3 laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo apdovanojimu bei Estijos 2 laipsnio Marijos žemės ordinu.
