#KuriameKartu 3
- Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos organizuotas mitingas Kalnų parke, Vilniuje.1989 m. rugsėjo 2 d.
- Nuotraukoje: centre – Vladimiras Gražulis, Asociacijos lyderis
Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija (toliau – Asociacija) buvo įsteigta 1988 m. Ji veiklą vykdė iki 1992 m., o 1988 – 1989 m. Asociacija išliko vienintele skirtingas Lietuvos tautines mažumas ir jų organizacijas vienijančia struktūra, kuria buvo siekiama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Į jos veiklą įsitraukė žmonių iš apie aštuoniasdešimties skirtingų tautinių bendrijų.
Pamatiniai Asociacijos nuostatai išdėstyti 1988 m.paskelbtoje jos programoje. Joje rašoma, kad šios organizacijos tikslas – suvienyti Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas tarpusavio santykių normalizavimo, gerinimo ir stiprinimo tikslais. To siekta skatinant atvirą dialogą, kurį pasitelkus tarp tautinių mažumų bendruomenių buvo ieškoma kontaktų, konsolidacijos ir iškylančių tarpnacionalinių problemų sprendimų. Svarbu paminėti, kad jau šiame dokumente visų tautinių grupių vardu yra pripažįstamas Lietuvos suverenitetas, tuo pačiu metu yra įsipareigojama jį remti visomis galimomis akcijomis.
Po 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto pasirašymo ir kovo 12-osios Aukščiausiosios Tarybos kreipimosi į Lietuvos tautines bendrijas,
Asociacija priėmė Aukščiausiajai Tarybai skirtą pareiškimą. Jame tautinių bendrijų vardu patvirtinta parama nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei, visų tautinių mažumų bendruomenių nariai kviečiami eiti kartu su lietuvių tauta, o politinės jėgos, savo veikla siekusios destabilizuoti padėtį valstybėje – pasmerktos.
Asociacija ėmėsi aktyvios veiklos ir po 1991 m. sausio 13-osios įvykių.
Protestuojant prieš SSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmus buvo parašytas kreipimasis į Michailą Gorbačiovą, kurį pasirašė trys tūkstančiai įvairioms tautinėms Lietuvos bendrijoms priklausančių asmenų.
Šį kreipimąsi į Maskvą vežė Nepriklausomybės akto signataras Eugenijus Petrovas kartu su Alfredu Nazarovu ir Vladimiru Gražuliu.
