Kovo 26 d. Tautinių bendrijų namuose svečiavosi JAV vyriausybės atstovai.
Kaip pabrėžė į susitikimą atvykusi JAV Valstybės departamento Specialioji atstovė rasinės lygybės ir teisingumo klausimais Desirée Cormier Smith, jų vizito tikslas – susipažinti su Lietuvos tautinėmis mažumomis, išsiaiškinti, kaip JAV vykdoma politika padeda apsaugoti pažeidžiamiausių grupių teises, surasti naujų partnerių, kovojant su ksenofobija, rasine ir kita nelygybe.
Susitikime dalyvavusi JAV Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus padėjėjos vyriausioji pavaduotoja Teresė Segovija papildė, kad ją domina, kaip aplinka veikia marginalizuotus žmones, kaip užtikrinama, kad visi būtume lygūs prieš įstatymą.
Apie Tautinių bendrijų namus ir jų įtaką tautinių bendrijų veiklai pasakojo VšĮ Tautinių bendrijų namai direktorius Gžegož Miloševič. Ypač didelį dėmesį direktorius atkreipė į šios įstaigos pagalbą tautinėms mažumoms mokantis valstybinės kalbos. „Anksčiau per metus būdavo apmokoma apie 100 žmonių, praėjusiais metais rėmėjų dėka nemokamai lietuvių kalbos mokėsi apie 900. Dauguma jų – ukrainiečiai. Panašus skaičius planuojamas nemokamai apmokyti ir šiais metais. Tokias galimybes iš kariaujančios Ukrainos pasitraukusiems žmonėms suteikė JAV ambasada Lietuvoje, pasirūpinusi, kad jų valstybė tam skirtų lėšų“, – kalbėjo Gžegož Miloševič.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos vadovas Motiejus Jakubauskas pristatė savo bendruomenės veiklą, Vilniaus m. baltarusių klubo „Siabryna“ vadovas Valentin Stech apžvelgė istorines baltarusių sąsajas su Lietuva. Vilniaus ukrainiečių bendrijos vadovė Natalija Šertvytienė pasidžiaugė, kad tarp Tautinių bendrijų namuose veikiančių bendruomenių nėra jokios priešpriešos, kad šie namai yra visų tautinių bendrijų namai, kad sudaromos sąlygos ne tik puoselėti savo tautinį tapatumą, bet ir įsitraukti į bendras veiklas. Ji padėkojo ambasados atstovams už pagalbą naujai atvykusiems tautiečiams išmokti valstybinę kalbą. Tuo pačiu ji pastebėjo, kad dalis naujai atvykusių tautiečių nelinkę užmegzti kontaktų su tautos tapatumą saugančiomis bendruomenėmis. Dalyvaudami projektinėse veiklose, ypač įsitraukę į tarptautines organizacijas, labiau linkę spręsti savo asmenines problemas, nors pagalba reikalinga iš kariaujančios Ukrainos atvykusiems žmonėms.
Lenkų diskusijų klubo narė žurnalistė Ewelina Mokrzecką akcentavo, kad Lietuva neturi Tautinių mažumų įstatymo.
Vilniaus lenkų kultūros namų direktorius komercijai Vladislav Voinič papasakojo apie jo atstovaujamos įstaigos veiklą, pažymėdamas, kad ji atvira visiems, nepaisant tautybės, religinių įsitikinimų, rasės.
Apie romų bendruomenės veiklą kalbėjo Baltijos romių asociacijos pirmininkė Vaiva Poškutė-Kovaliuk, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvan Kvik. Kalbėta apie socialinį verslą ir pagalbą jam vystyti. Tai, kaip teigė Ištvan Kvik, sudaro sąlygas kurti darbo vietas romams, nes kol kas šios tautybės atstovai yra mažiausiai pageidautini darbo rinkoje. Jis pasidomėjo, kaip tautiniai klausimai sprendžiami JAV, ar išvengiama neigiamos nuostatos apie vienos ar kitos tautybės atstovus kūrimą žiniasklaidoje. Desirée Cormier Smith, atsakydama į pateiktus klausimus, patikino, kad JAV nėra tautinėms mažumoms skirto įstatymo, bet yra įstatymas, draudžiantis tautinę ir rasinę diskriminaciją. Tik, pasak jos, žiniasklaidoje neišvengiama to įstatymo pažeidimų.
