Seminaras apie išmokas ir kitą Lietuvoje teikiamą socialinę pagalbą Ukrainos ir kitų šalių atvykusiems
Žmonėms, atvykusiems iš kitų šalių, kyla daugybė klausimų. Neaišku, kokias išmokas galima gauti šeimai, auginančiai vaikus, kaip gauti socialinę išmoką ir kompensacijas už šildymą ir vandenį, kokios paramos galima sulaukti susirgus ir kt. Kad iš karo apimtos Ukrainos ir kitų šalių atvykę žmonės greičiau rastų atsakymą į jiems rūpimus klausimus, Tautinių bendrijų namai kreipėsi į Valstybinį socialinio draudimo fondą (Sodrą), prašydami surengti seminarą apie išmokas ir kitą paramą, kuria gali naudotis nuo karo iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukę ukrainiečiai. Sodra, pasitelkusi Valstybinę ligonių kasą (VLK), Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą, vasario 23 d. surengė nuotolinį seminarą, į kurį užsiregistravo apie 150 žmonių. Jame apie Lietuvoje teikiamas paramas ir galimybę jomis pasinaudoti kalbėjo Sodros Klientų aptarnavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Blaževičius, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Beigienė, Vilniaus savivaldybės vyriausiosios socialinių išmokų specialistės Eolanta Jakel ir Gintarė Bareikaitė ir Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinio darbo skyriaus socialinė darbuotoja Agata Mikulska. Specialistai seminaro dalyviams papasakojo apie Lietuvoje mokamas išmokamas, supažindino juos su paramos teikimo tvarka, atsakė į seminaro dalyvių klausimus.
Galimybė gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokas
Kokias ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir nedarbo išmokas ir kam garantuoja Lietuva, seminaro dalyvius supažindino Sodros Klientų aptarnavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Blaževičius. Kaip pažymėjo pranešėjas, visos šios išmokos susietos su socialiniu draudimu ir turimu darbo stažu.
Ligos išmoka mokama socialiai apdraustiems asmenims, iki susirgimo turintiems ne trumpesni kaip 3 mėnesių darbo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba ne mažesnis kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius.
Motinystės išmoka mokama socialiai apdraustiems arba ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios jį praradusiems asmenims, turintiems ne trupesnį kaip 12 mėnesių darbo stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
Tėvystės išmokama mokama socialiai draustiems asmenims, esantiems tėvystės atostogose ir per pastaruosius 24 mėnesius turintiems ne trumpesnį kaip 6 mėnesių darbo stažą.
Vaiko priežiūros išmoka mokama socialiai apdraustiems arba ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki vaiko priežiūros atostogų pradžios jį praradusiems asmenims, per pastaruosius 24 mėnesius turintiems nemažesnį kaip 12 mėnesių darbo stažą.
Teisę gauti nedarbo išmoką įgyja asmenys, turintys reikalaujamą stažą: ne mažiau kaip 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.
Pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos 25 straipsnį, nedarbo pašalpos skiriamos pagal Šalies, kurios teritorijoje suinteresuotas asmuo nuolat gyvena, teisės aktus.
Tais atvejais, kai Užimtumo tarnyba suteikia bedarbio statusą asmeniui, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nedarbo išmokama skiriama susumuojant Lietuvoje ir Ukrainoje darbo laikotarpius. Nedarbo išmoka apskaičiuojama tik pagal pajamas, gautas Lietuvoje per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje. Jei asmuo turi Lietuvoje įgytą 12 mėnesių darbo stažą, nedarbo išmoka gali būti skiriama neatsižvelgiant į tai, kad jis neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.
Teisė į šią išmoką susieta su darbo stažu, reikalui esant atsižvelgiama į darbo stažą, įgytą kitoje šalyje. Į stažą įskaičiuojamas darbo ES, Europos ekonominės erdvės šalyse, taip pat JK, Šiaurės Airijoje, Ukrainoje ir Baltarusijos Respublikoje dirbtas laikotarpis.
| Socialiai apdraustas asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ar už jį darbdavys moka valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. |
Išmokų dydžiai
Aleksandras Blaževičius pabrėžė, kad jei asmuo dėl ligos ar traumos negali dirbti, už pirmąsias dvi dienas jam sumoka darbdavys. Išmokos dydis – 62,06–100 proc. nuo gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios dienos 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką moka Sodra.
Jeigu slaugomi sergantys vaikai iki 14 metų, vienam iš tėvų, įtėviams, seneliams, budinčiam globėjui ar globėjui gali būti skiriama 65,94 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio išmoka, mokama iki 21 kalendorinės dienos
Jeigu slaugomi sergantys vyresni nei 14 metų vaikai, sutuoktinis, tėvai, įtėviai, gali būti skiriama 65,94 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio išmoka, mokama ne daugiau kaip už14 kalendorinių dienų.
Motinystės atostogos suteikiamos nuo 30 nėštumo savaitės pagal elektroninį nėštumo ir gimdymo pažymėjimą, kurį 126 kalendorinėms dienoms išduoda gydytojas. Po komplikuoto gimdymo ir gimus daugiau nei vienam vaikui, papildomai suteikiama 14 kalendorinių dienų.
Už visą atostogų laikotarpį (įskaitant ir papildomas 14 dienų) skiriama 77,58 proc. vidutinio darbo užmokesčio motinystės išmoka.
Tėvystės išmoka skiriama už visą bet kuriuo metu vaiko gimimo iki jam sueis vieneri metai darbdavio suteiktą atostogų laikotarpį (ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų). Ši išmoka sudaro 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Esant poreikiui tėvystės atostogos gali būti suteikiamos per du kartus.
Pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, vienam iš tėvų (įtėvių, globėjų, senelių) skiriama vaiko priežiūros išmoka, kuri mokama iki vaikui sukaks pusantrų ar dveji metai.
Kai atostogos suteikiamos iki vaikui sukaks pusantrų metų, mokama 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sukaks dveji metai, nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukaks vieneri metai mokama 45 proc., o už kitus metus – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.
Dėmesio! Seneliams vaiko priežiūros išmoka mokama tik tada, jei vienas iš tėvų turi teisę šią išmoką gauti.
Kaip numatyta Europos Sąjungos direktyvoje, nuo 2023 metų sausio 1 dienos kiekvienas iš tėvų privalo globoti savo vaiką ne trumpiau kaip du mėnesius, o likusį laiką galima skirstyti pagal šeimos poreikius. Neperleidžiamos dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba dalimis (šiuo atveju jos neturėtų viršyti 60 kalendorinių dienų). Jei vienas iš tėvų nepasinaudoja neperleidžiamų dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogomis, kitas iš tėvų neturi teisės į vaiko priežiūros išmokas už šį laikotarpį. Tėvas ir motina negali vienu metu naudotis šiomis atostogomis.
Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų metu mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.
Po pranešimo Sodros atstovas Aleksandras Blaževičius sulaukė daugybės klausimų, susijusių su individualiais atvejais. Kadangi dėl riboto laiko ne visi suspėjo pateikti klausimu, Sodros atstovas pakvietė rūpimus klausimus pateikti Sodrai prisijungus prie savo asmeninės paskyros gyventojui (www.gyventojai.sodra.lt).
Medicinos paslaugos ukrainiečiams, atvykusiems į Lietuvą dėl karo Ukrainoje
Apie VLK teikiamas galimybes ir ką reikia žinoti, norint jomis pasinaudoti, seminaro dalyvius supažindino VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Beigienė.
Ji pažymėjo, kad ukrainiečiams, atvykstantiems į Lietuvą dėl karo veiksmų Ukrainoje, reikia užsiregistruoti Migracijos tarnyboje, kur jiems išduodama registracijos kortelė. Užsiregistravusiems suteikiamas ESI kodas, pagal kurį jie gali naudotis nemokamomis sveikatos apsaugos paslaugomis.
Ukrainiečiai, gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, registruoja savo gyvenamąją vietą, įsidarbina ir pradeda mokėti socialinio draudimo įmokas, kartu su Lietuvoje gyvenančiais vaikais tapdami visateisiais privalomojo sveikatos draudimo sistemos (PSD) dalyviais.
Tapę Lietuvos PSD sistemos dalyviai jie įgyja teisę gauti įstatymu nustatytą medicinos paslaugų paketą, įskaitant dalyvavimą vėžio prevencinėse programose. Jie gali pasirinkti šeimos gydytoją ir užsiregistruoti (prisiregistruoti) pasirinktoje gydymo įstaigoje, gauti kompensuojamus vaistus, užsisakyti ir gauti Europos draudimo kortelę, kuri suteikia nemokamą skubią medicinos pagalbą Europoje. Taip pat įgyja teisę į kompensuojamą dantų, galūnių bei sąnarių protezavimą. Jiems kompensuojamos ortopedinės techninės įrangos įsigijimo išlaidos.
PSD sistemos dalyviams iš valstybės biudžeto apmokama būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinosios sveikatos paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikata gali pablogėti tiek, kad jam prireiks skubios medicinos pagalbos. Nemokamas vakcinavimas ir profilaktiniai medicininiai patikrinimai suteikiami ir jų vaikams. Be to, PSD sistemos dalyviai įgyja teisę į nemokamą imunizaciją nuo COVID-19, nėštumo stebėjimą, tyrimus dėl tuberkuliozės. Jei teikiant būtinąsias asmens medicinos paslaugas nustatoma, kad jų sveikatos būklė atitinka teisės aktų, reglamentuojančių neįgalumo, darbingumo lygio ir/arba specialiuosius poreikius, jiems išduodamas siuntimas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
Pranešėja seminaro dalyvius supažindino ir su vaistų bei medicinos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarka, su ligų ir sutrikimų, dėl kurių teikiamos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, sąrašu, atsakė į dalyvių klausimus, o kilus klausimams dėl nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų patarė atsakymų ieškoti interneto svetainėje https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/ arba konsultuotis telefonu +370 5 232 2222. Klausimus galima pateikti ir elektroniniu paštu info@vlk.lt.
Piniginė parama besikuriantiems Vilniuje
Apie Vilniuje mokamą piniginę paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos ir asmenims, imigravusiems iš Azijos šalių kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji socialinių išmokų specialistė Eolanta Jakel.
Teisę gauti vienkartinę išmoką turi kiekvienas bendrai gyvenantis arba vienas gyvenantis asmuo, dėl karo pasitraukęs iš Ukrainos iki bus priimtas sprendimas suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Ši išmoka skiriama nevertinantasmens pajamų.
Vienkartinė išmoka užsieniečiams įsikurti mokama asmenims, kuriems suteikta apsauga ir kurie gyvena Vilniuje. Išmokos dydis – nuo 704 iki 1708 eurų, priklausomai privataus namų ūkio asmenų skaičiaus. Ši parama gali būti naudojama būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, kelionės ir (ar) bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti.
Asmuo, norintis gauti įsikūrimo išmoką, turi dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o nedirbantis – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Be to, jis turi būti Nekilnojamojo turto registre įregistravęs ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui sudarytą nuomos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Šios sąlygos netaikomos asmeniui, kuris mokosi, yra sulaukęs senatvės pensijos amžių, prižiūri ar slaugo kitą asmenį, augina vaiką iki 3 metų ar vaiką iki 8 metų, kuris pagal gydytojų rekomendaciją negali lankyti ugdymo įstaigos arba joje nėra vietų. Taip pat ir asmenys, kuriems
nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis; kai vienas iš darbingo amžiaus senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, jei vaiko tėvai dirba arba užsiregistravę Užimtumo tarnyboje; nėščioms moterims, kurioms iki numatomos gimdymo datos yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų.
Dar viena Vilniuje teikiama parama – 88 eurų ((1,6 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio; 1 BSI – 55 Eur) mėnesinė kompensacija vaiko ugdymo išlaidoms apmokėti. Ši kompensacija skiriama, jeigu vienam iš vaiko teisėtų atstovų arba vaikui suteikta laikinoji apsauga.
Kompensacija mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo pradžios.
Mokiniams, kurie mokosi ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, teikiama socialinė parama. Jiems skiriamas mokinių nemokamas maitinimas (pietūs, pusryčiai, maitinimas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose). Dėl šios paramos galima kreiptis visus metus. O nuo liepos 1 iki spalio 5 d. galima kreiptis dėl mokinių aprūpinimo mokinio reikmenimis. Tam skiriama 110 eurų per kalendorinius metus.
Teisė į šią paramą nustatoma, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip:
- 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (264 Eur);
- 2 VRP dydžiai (352 Eur), patikrinus gyvenimo sąlygas ir esant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą surašiusio asmens rekomendacijai skirti paramą šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ar daugiau vaikų, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus;
- 2,5 VRP dydžio (440 Eur) išimties atvejais, patikrinus gyvenimo sąlygas ir esant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą surašiusio asmens rekomendacijai skirti paramą šiais atvejais: nelaimingo atsitikimo atveju, netekus maitintojo (ne seniau kaip prieš 6 mėn.), kai bendrai gyvenantys asmenys augina 3 ir daugiau vaikų ir vienas iš bendrai gyvenančių asmenų (vienas iš tėvų ar vaikų) yra neįgalus, kai mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką.
Prašymas teikiamas savivaldybės arba mokyklos, kurioje vaikas mokosi, administracijai.
Taip pat numatyta nemažai išmokų vaikui. Tai vienkartinė išmoka vaikui (605 Eur); vienkartinė išmoka nėščiai moteriai (353,65 Eur); išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui (220 Eur); išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai (330 Eur/mėn); globos (rūpybos) išmoka (357,5 Eur/mėn); globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas (220 Eur/mėn.).
Pranešėja akcentavo, kad visos išmokos vaikui skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmokas atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo skirti išmokas gavimo savivaldybės administracijoje dienos.
Taip pat skiriama piniginė parama nepasiturintiems gyventojams.
Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams skiriama, kai vidutinės pajamos, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio ( 1,1 VRP – 193,60 Eur). Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, faktiškai gaunamų pajamų dydis bei gaunamos socialinės pašalpos trukmė.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti šias kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji socialinių išmokų specialistė Eolanta Jakel su seminaro dalyviais taip pat aptarė individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, laidojimo pašalpą, atsakė į dalyvių klausimus.
| Dėl visų aukščiau išvardytų paramų galima kreiptis į Vilniaus savivaldybės klientų aptarnavimo centrą (Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 1 a.). Būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. informaciją ir konsultaciją rūpimais piniginės paramos klausimais galima gauti: https://paslaugos.vilnius.lt/, telefonu 8 700 35545; el. paštu sis@vilnius.lt bei tiesioginio pokalbio (live chat) metu paspaudus pokalbio ikonėlę apatiniame dešiniajame puslapio https://sis.vilnius.lt/ kampe |
Seminare taip pat pristatytas Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras ir jo teikiama pagalba, apie kurią galima sužinoti internetinėje svetainėje www.spcentras.lt