2026 metais bendrija „Dačija“ mini 15-ąsias moldaviško balto akmens kryžiaus, pastatyto Kryžių kalne spalio 9 d. 2011 metais, metines. Norint prisiminti šią svarbią akimirką mūsų bendruomenės istorijoje, spalio 15 d. Tautinių bendrijų namuose bendrijos „Dačija“ iniciatyva buvo surengtas renginys.
Renginio programoje buvo numatyta daug įdomių veiklų: fotoparoda „15 metų nuo moldaviško kryžiaus pastatymo Kryžių kalne“. 15 minučių trukmės dokumentinio filmo, sukurto 2011 m. ir pasakojančio apie tuomet vykusį renginį, peržiūra. 2026 m. vaizdo reportažo apie Kryžių kalną peržiūra. Prisiminimai ir liudijimai žmonių, dalyvavusių šiame reikšmingame įvykyje. Faktai ir dokumentai, atskleidžiantys moldaviško kryžiaus pastatymo istoriją. Albumų, nuotraukų ir kitos sukauptos dokumentinės medžiagos aptarimas. Renginys taip pat buvo skirtas Moldovos Respublikos nepriklausomybės 35-mečiui paminėti. Renginyje dalyvavo Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Jo Ekscelencija ponas Emil Druc, ambasados patarėjas Viktor Palii ir bendrijos „Dačija“ nariai iš Vilniaus bei Kauno.
Kodėl Kryžių kalne, Šiaulių rajone, pastatėme balto akmens kryžių?
Kryžius – vienas seniausių, universaliausių ir plačiausiai pasaulyje paplitusių simbolių. Tai mūsų tikėjimo, dėkingumo ir draugystės simbolis. Idėjos autorė buvo mano mama Marija Andrievschi. Pamačiusi užburiantį Kryžių kalno vaizdą, ji pasakė, kad būtinai turime atvežti moldavišką kryžių. Minėdami Lietuvos ir Moldovos nepriklausomybės sukaktis, 2011 m. Lietuvos moldavai nutarė Kryžių kalne pastatyti simbolinį kryžių su užrašu „Už Moldovos ir Lietuvos šviesią ateitį“. Esame nuoširdžiai dėkingi, kad nuo 2011 m. Kryžių kalne – šiame unikaliame liaudies meno ansamblyje, kuriame sukaupta apie 200 000 kryžių, – stovi ir moldaviškas balto akmens kryžius.
Kaip balto akmens kryžius atkeliavo iš Moldovos į Lietuvą?
Kryžių rankomis pagamino Moldovos Respublikos liaudies meistras Ion Lozan pagal architekto Vasile Lupu projektą. Kosauci baltasis akmuo – natūralus kalkakmenis, iškasamas ir apdirbamas Kosauci kaime, esančiame ant Dniestro upės kranto, už kelių kilometrų nuo Sorocos miesto, Moldovos Respublikoje. Ši vietovė dažnai vadinama „akmenų muziejumi po atviru dangumi“ dėl čia puoselėjamų senųjų akmens drožybos tradicijų. Kryžius mikroautobusu buvo atgabentas į Lietuvą per Rumuniją ir Lenkiją. Kelionės atstumas siekė apie 2 000 kilometrų. Kryžiaus gabenimu pasirūpino broliai Vladas ir Vasile Sandu bei vairuotojas Alfredas Zakaras. Balto akmens kryžiaus matmenys: ilgis – 80 cm, aukštis – 1,90 m, gylis – 30 cm. Kryžius sveria 198 kg.
Kas padėjo įgyvendinti šį projektą?
2011 m. projektą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Tautinių bendrijų namai ir Šiaulių miesto savivaldybė. Prie projekto įgyvendinimo taip pat prisidėjo dosnūs bendrijos „Dačija“ nariai iš visos Lietuvos, aukoję pinigines lėšas. Esame labai dėkingi buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Sergej Ursul, bendrijos „Dačija“ garbės pirmininkei Likai Žalakevičienėi, Moldovos Respublikos armijos generolui Vasile Grosu ir Krzysztof Kolanowski, Lenkijos ir Saksonijos bendradarbiavimo per sieną INTERREG programos sekretoriato vadovui.
Mums pavyko įgyvendinti šį projektą. Apie jį rašė Lietuvos ir Moldovos Respublikos žiniasklaida, buvo sukurtas vaizdo reportažas ir publikuoti straipsniai.
Manau, kad moldaviškas kryžius Kryžių kalne – tai nepakartojamas kultūrinis, moralinis ir istorinis įvykis. Bendras tikslas mus suvienijo, paskatino apmąstyti mūsų gyvenimą ir veiklą Lietuvoje. Mes išgyvenome tuos pačius stiprius jausmus. Balto akmens kryžiuje iš Moldovos yra kiekvieno mūsų dvasios dalelė. Ten, prie Kryžių kalno, mes nutarėme pradėti tradiciją – kiekvienais metais, pagal galimybes, susitikti prie mūsų kryžiaus.
Toli nuo Moldovos Respublikos esantis, bet artimas visų Lietuvos moldavų širdims kryžius išliks kaip aukos, meilės ir ryšio su Dievu simbolis, bet kartu ir iš kartos į kartą perduodamas tikėjimo liudijimas.
Lučija Bartkienė
Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija” pirmininkė
