Kovo 5 dieną Lietuvos kirgizų bendruomenė Tautinių bendrijų namuose surengė Kalpako šventę, į kurią susirinko ne tik bendruomenės nariai, bet ir gausus būrys svečių. Tarp jų, Turkijos ambasadorius Görkem Barış Tantekin, Azerbaidžano ir Kazachstano ambasadų Lietuvoje, Kirgizijos ambasados Baltarusijoje, kuri rūpinasi ir bendradarbiavimu su Baltijos šalimis, atstovai. Šventėje dalyvavo kazachų, uzbekų, totorių bendruomenės. Kauno įvairių tautų kultūrų ir Totorių kultūros centrai dovanojo tiurkų tautų etnokultūrą pristatančią programą.
Pradėdamas šventę Lietuvos kirgizų bendruomenės primininkas Belek Aidarov padėkojo Tautinių bendrijų namams už suteiktą galimybę turėti savo namus, už galimybę puoselėti ir Lietuvai pristatyti savo tautos kultūrą.
Tad ir Kalpako šventėje buvo pristatomi kirgizų tautos instrumentai, atliekama muzika, dainos. O svarbiausias šventės akcentas – kalpakas, kuriam suteiktas UNESCO nematerialaus paveldo statusas. 2011 m. kovo 5 d. paskelbta Kalpako diena.
Priskaičiuojama apie 80 kalpako rūšių. Šventės metų pristatyti kalpakų ypatumai ir kokia informacija jame užkoduota. Kalpakai skirstomi pagal formą, gamybos sudėtingumą, prasmę, apvado spalvą. Pavyzdžiui, žalias apvadas – vaikiška kepurė. Jį dėvėjo berniukai. Mėlynas arba mėlynas apvadas – jaunatviškumo ženklas. Šią spalvą jaunuoliai dėvėjo po 20 metų. Kalpaką su rudu apvadu nešiojo vyresni nei 30 metų vyrai, kai šeima jau pagausėjo, šeimų galvos buvo sukaupusios pakankamai gyvenimiškos patirties ir galėjo būti naudingos tėvynei. Vyrai rudus į smėlio apvadus keitė jau suaugę, po keturiasdešimties, kai jau galima rodyti pavyzdį kitiems – jaunajai kartai. Kalpaką su juodu apvadu nešiojo 60 metų ribą perkopę vyrai. Juoda linija baltame fone reiškia išmintį. Tačiau, jei pagyvenęs našlys užsidėjo baltą kalpaką su juodo veltinio apvadu, reiškė, kad suaugę vaikai leido jam vesti antrą kartą. Garbingiausias visiškai baltas kalpakas yra senolių, aksakalų, galvos apdangalas.
Apie kalpako savininko ypatumus, veiklą, turtingumą ir pasiekimus bylojo išsiuvinėti ornamentai.
Šventėje demonstruotas ir moters galvos apdangalas, pagal kurį galima spręsti, kuriai šeimai ar amžiaus grupei moteris priklauso. Ištekėjusios ir turtingos moterys dėvėdavo iš plonos baltos drobės arba muslino susuktą turbaną. Jam prisireikdavo nuo 12 iki 40 metrų audeklo. Toks galvos apdangalas sverdavo nuo 800 gramų iki kilogramo. Moters galvos apdangalas primena klajoklišką kirgizų protėvių gyvenimo būdą, kai ant galvos suvyniotas audeklas tarnaudavo ir vaikui suvystyti, ir žaizdoms sutvarstyti.
O kokia šventė be vaišių, tad Kalpako dieną jos dalyviai galėjo paragauti kirgizų nacionalinių patiekalų.