Yra vietų, kurios istoriją galima perskaityti knygose, ir yra tokių, kur ją galima pajusti tiesiog vaikštant kaimo ar miestelio gatve, sustojus prie senos mečetės, užėjus į kapines ar atsisėdus prie bendro vaišių stalo. Viena iš tokių Lietuvos vietų – Keturiasdešimt Totorių kaimas Vilniaus rajone. Tai viena seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių, kurios istorija siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kaimo centre iki šiol stovi medinė mečetė, dabartiniu pavidalu atstatyta 1815 metais. Šalia jos – senasis mizaras, o kaimo apylinkėse išlikusios ir kitos senosios totorių kapinės. Tačiau Keturiasdešimt Totorių istorija nėra vien pastatai, antkapiai ar datos. Tikroji jos vertė – žmonės, kurie šią istoriją saugo, puoselėja ir perduoda iš kartos į kartą. Būtent dėl to ir gimė projektas „Lietuvos totorių kultūros ambasadoriai Vilniaus krašte“.
Keturiasdešimt Totorių bendruomenėje tradicijos perduodamos ne vien oficialiomis progomis. Jos gyvena šeimose, pokalbiuose, susitikimuose, vaišėse ir bendrose šventėse. Tradicinė virtuvė – arbūznikas, šimtalapis, basturma ir kiti totorių etnokultūriniai patiekalai – taip pat yra šio paveldo dalis. Vestuvių ir laidotuvių papročiai, maldos, kapų lankymas ir protėvių atminimas tarsi kaip tiltas jungia dabartį su praeitimi. Daugelio šių dalykų jaunimas išmoksta ne iš knygų, o iš kasdienio gyvenimo – stebėdamas, dalyvaudamas ir būdamas kartu su vyresniąja karta. Tai labai didelė vertybė. Juk tradicija išlieka ne tada, kai ji gražiai aprašyta literatūroje, o tada, kai ji tęsiama ja gyvenant. Kodėl šiandien reikia apie tai kalbėti? Gali kilti klausimas: jeigu tiek daug jau išsaugota, kam dar vienas projektas? Atsakymas paprastas – todėl, kad išsaugoti neužtenka. Reikia visa tai ir perduoti jaunimui – ateities kartoms.
Totoriai į Lietuvos istoriją atėjo prieš daugelį šimtmečių ir tapo neatsiejama jos dalimi. Šiandien Lietuvos totorių kultūra – tai mūsų bendro kultūros paveldo dalis. Totorių tradicijos, religinis gyvenimas, kulinarinis paveldas, šventės ir bendruomeninis gyvenimas yra išskirtinė Lietuvos kultūros dalis. Keturiasdešimt Totorių šią istoriją gali papasakoti ypač stipriai – nes čia istorija turi savo vietą, savo namus ir, svarbiausia – savo bendruomenės žmones.
Todėl projekto „Lietuvos totorių kultūros ambasadoriai Vilniaus krašte“ tikslas – ne pastatyti dar vieną paminklą praeičiai. Jo tikslas – padėti gyvai kultūrai toliau gyventi ir klestėti.
Nuoširdžiai dėkojame Projekto partneriams: Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka, Vilniaus krašto etnografinis muziejus, Viešoji įstaiga „Gyvenimo praktikos centras“, Viešoji įstaiga „Pas Totorius“, Asociacija „Trakų krašto totorių bendruomenė“, Asociacija „Tatar Riders“, V. Sirokomlės muziejus, kurių darbu, palaikymu, žiniomis ir indėliu nebūtų įmanoma įgyvendinti šio projekto.
Kultūra išlieka ne dėl vieno žmogaus pastangų. Ji išlieka tada, kai atsiranda bendraminčių, kurie ją saugo, kurie ją perduoda, ir žmonių, kurie nori ją pažinti.
Projektą „Lietuvos totorių kultūros ambasadoriai Vilniaus krašte“ įgyvendina Asociacija „Keturiasdešimt totorių kaimo totorių krašto bendruomenė“.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2026 m. balandžio 1 d. – gruodžio 1 d.
Daugiau informacijos skelbiama Projekto vykdytojo ir partnerių socialinio tinklo Facebook paskyrose ir interneto svetainėse.
Projekto veiklas iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
Projekto vadovė – Fatima Asanavičienė.